Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: migis, ardus, stelgti, lanktis, šokti, bliužnierstva, naša, klaptelėti, priemenė, dzigenti, skiemuo, krupti, aka, serveta, vaipytis, luožas, broma, papuriena, čili, spaudyti, kairys, -ė, gryva, geležuonis, bartkus, marškniai, blaikštytis, gorėti, žavesys, čirpenti, mostis, juodulis, kraušyti, ardas, sturplas, spancerka, pigas, liekas, gailas, gražoti, krimkė, kliūti.

Antraštė:

mi̇̀gis

Straipsnelis:

Apskritai žodis μέγαρον (jau Homero raštuose) reiškia ‘saulė, (moterų) kambarys, miegamasis’, o platesne prasme (dažniausiai daugiskaita) ‘didelis namas, mūrai’. Iki šiol pateikiami μέγαρον aiškinimai yra labai abejotini arba paprasčiausiai atmestini. Βoisacq Dict. 617, randame Brugmanno aiškinimą: μέγαρον atsirado haplologijos būdu iš *μεγαρον arba *μεγᾱρον < μεγα + ur, giminiškas s. i. ā-gara-m ‘kambarys’, ná-gara-m ‘miestas’ elementas. Ši analizė neturėjo didelio pasisekimo (plg. W.-P. I 590), kuri netrukdė Deroy, Rev. belge de phil. et d’ist. 26, 525 ir t., ją vėl priimti kita forma. Μέγαρον reprezentuoja senąjį *νέγαρον ‘židinio salė’: [72] priebalsiui μ- atsirasti įtakos turėjo μέγας su reikšmės ‘židinio salė’ perėjimu į ‘didelė salė’. Šis *νέγαρον priklauso šakniai *neg- ‘ugnis, židinys’ [73 …]. Ir μέγαρον ‘gultas, pastogė, (gyvūnų) urvas’ taip pat yra pelasgų kilmės. Iš tiesų, be jokių sunkumų, žodis primena kuriuos ne kuriuos baltų kalbų žodžius, kurių pirmoji reikšmė yra ‘miegoti’: lie. miẽgas, miegù, miegóti, mi̇̀gis, la. mìegs ‘miegas’, mìegu, migt ‘miegoti’, midzenis, -e ‘pastogė, (gyvūnų) urvas’, midzis ir miga ‘pastogė, (gyvūnų) urvas, kraikas’, pr. meicte ‘miegoti’, enmigguns ‘miegantis’ ir t. t. (dėl šių žodžių žr. Fraenkel 447). Vadinasi, reikšmė ‘pastogė, (gyvūnų) urvas’, kurią turi lie. mi̇̀gis, la. midzenis, -e bei midzis, miga visiškai sutampa su pelasgų μέγαρον reikšme. Μέγ(αρον) reikia kildinti iš ide. *migh- (nulinis *meigh- laipsnis). Ide. *i perėjo į e, tuo tarpu kai *gh išvirto į g (Le pélasgique 15). [74] Vadinasi, μέγαρον aiškinimas iškelia aikšten puikų pelasgų ir baltų kalbų leksikos atitikimo pavyzdį. O kai reikšmė ‘miegoti’ pakito į ‘užmerkti akis’, tai išsiplėtė giminyste su slavais (plg. Fraenkel, 447, Pokorny 712). Anksčiau paminėtas specialus atitikimas negalėjo būti paneigtas: tik pelasgų ir baltų kalbos rodo formos *meigh- ir t. t. reikšmę ‘pastogė, (gyvūnų) urvas’.

Šaltinis:

Windekens 1960b, 73–75