Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: milas, burvalkas, skrumstus, spangis, gaisma, sostas, narta, atrus, peilis, slimpti, tabaluoti, vakar, geventi, abrozdas, indauja, armai, sargalioti, solynas, urkioti, paskendūlis, pigas, puoguoti.

Antraštė:

mi̇̀las

Reikšmė:

‘šiurkšti gelumbė’

Straipsnelis:

milan E. 455 ‘gewant’ (= ‘šiurkšti gelumbė, skara’): lie. mi̇̀las, la. mils III bei mila I.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 260

Antraštė:

mi̇̀las

Straipsnelis:

[Praslaviškoji s.-kr. kalbos leksika:] *milěti ? – мúлети ‘šliaužti’ gъmylěti St. Mikuckis (žr.: ИOPЯС, t. 5, 1856, 59) s.-kr. ми́лети ‘šliaužti, lipti’ sieja su s. i. mil ‘eiti, susirinkti’ ir lie. mil̃as [-l̃- ! A. G.] ‘storas namų darbo audinys’. Dubletinės s.-kr. formos гми́љети ir хми́љети ‘šliaužti, lipti’ verčia ieškoti kitokios etimologijos. Matomai pirmine forma dera laikyti гми́љети (> хми́љети), o ми́љети – antrinė atsiradusia išnykus pradiniam г- [33]. Jau Briukneris (žr.: KZ XLVIII, 1918, 177) гми́љети apjungia su semantiškai tapačiu гми̏зати (гàмзити) ‘šliaužti’ < *gъmyzati. Vadinasi, (г)ми́љети < *gъmylěti.

Šaltinis:

Петлева 1971 (1973), 33–34

Antraštė:

mi̇̀las

Straipsnelis:

Gr. μαλλός m. ‘vilnos kuokštas’ [...]. Etimologija nežinoma, žr. Pokorny 721, kuris atstato ml̥-no- ir gretina su lie. mi̇̀las, la. mil(n)a ‘milas’.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 663

Antraštė:

milas

Straipsnelis:

Žodžiai, žymintys sąvoką ‘milas, audeklas, gelumbė’, ide. kalbose dažnai kilę iš žodžio ‘austi’, ‘verpti’, ‘velti’. Kiti šią reikšmę tyrintys žodžiai yra siejami su ‘medžiaga’ (pvz.: bret. mezer < *maderia, lo. māteria ‘medžiaga’ ir t. t.), šie žodžiai, vartojami reikšme ‘gabalas audeklo’, dažnai sietini su žodžiu ‘plėšti’, ‘kirpti’, ‘pjauti’ (pvz.: s. sl. rąbŭ giminiškas le. rąbać, r. rubit' ‘pjauti, kirsti’ ir t. t.). Lie. milas, la. mila (abu dažnai ‘vilnonis namų darbo audeklas’ (woolen homespun); pr. milan ‘gewant’ galbūt giminiškas gr. μαλλός ‘plaukų kuokštas’. Plg. it. stoffa, pr. étoffe ir t. t. kilę iš germ. žodžio, matomo vok. a. stoff < lo. stuppa ‘pakulos’, kuris galbūt giminiškas s. i. stupa – ‘plaukų kuokštas’). žr. audeklas

Šaltinis:

Buck 1949, 398

Antraštė:

mìlas

Reikšmė:

grober, selbstgewebter Wollstoff, selbstgewebtes Tuch

Straipsnelis:

Lie. mìlas ‘grober, selbstgewebter Wollstoff, selbstgewebtes Tuch’ žinomas iš Sirvydo žodyno (Miłas SD³ 397 s. v., žr. LKŽ VIII, 184). XVI a. šaltiniai pateikia tik sudurtinį žodį mil-welis ‘draper, fuller’ iš Bretkūno biblijos (žr. LKŽ, VIII, 201).

Šaltinis:

Witczak 1994, 185–188

Antraštė:

mìlas

Straipsnelis:

[Aptariami Lietuvos lenkų tarmės lituanizmai]. Le. trm. miłek, miłas ‘sukno domowej roboty tkane z wełny z dodatkiem lnu’ yra skolinys iš lie. mìlas.

Šaltinis:

Rutkowska 2009, 90

Antraštė:

mìlas

Reikšmė:

rough (home-made) fulled woolen cloth

Straipsnelis:

[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Endzelynas (SV 120) sieja pr. milan E455 ‘gewant, coarse cloth’ su lie. mìlas ‘rough (home-made) fulled woolen cloth’, la. mils ir mila. Galūnė -an atspindi etimologinę acc. sg. galūnę.

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 274