Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: minėti, mąslus, rūpestlyvas.

Antraštė:

minė́ti

Straipsnelis:

I 1311 menissnan 'prisiminimas' = min'i:snan, kuris kaitaliojasi su III 7513 pominīsnan 't. p.', kilęs iš *mine:snan, t. y. abstractum su -snā- iš *min'īt < *mine:t (šioms pr. formoms atitikmuo lie. minė́ti 'atsiminti'), [...] kuris I₅₇ pasirodo varianto menentwey = minin-twey pavidalu, liudijančiu apie asmenavimą *min'i:t pagal pr. veiksmažodžių su -in- tipą (praes. min-i̇́na, praet. min-i̇́nā).

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 28

Antraštė:

minė́ti

Straipsnelis:

Gr. μαίνομαι „dūkti, šėlti“ [...]. Μαίνομαι yra praes. su *-ye/o- bei nuliniu vokalizmu. Formaliai jis atliepia s. i. mányate, av. mainyeite „manyti, galvoti“, air. (do)muiniur ir t. t. (plg. Vendryes, Lex ... M 35) „manyti, galvoti“, s. sl. mĭnjǫ „galvoti“, lie. mìnti. Aor. μανῆναι atliepia baltų ir slavų bendratys: lie. minė́ti, s. sl. mĭněti „galvoti“. Gr. veiksmažodis skaidosi į bendrą „galvoti“ sąvoką, norint pritaikyti pašėlusio, siautulingo uolumo sąvokai.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 658

Antraštė:

minėti

Straipsnelis:

[...] plg. gr. μανῆναι 'būti pamišusiam': sen. bžn. sl. mьněti, lie. minė́ti 'gedenken'.

Šaltinis:

Polomé 1965, 108

Antraštė:

minė́ti

Straipsnelis:

Sekdami Bartholomae, kai kurie mokslininkai (pvz., Streitberg, Hirt, Loewe) mano, kad gotų a-formos reprezentuoja ide. ē, kaip, pavyzdžiui, lo. vidēre ‘see’ greta go. witan ‘observe’, lie. minė́ti greta go. munan ‘think’.

Šaltinis:

Bennet 1962, 135

Antraštė:

minė́ti

Straipsnelis:

Pr. minisnan (minīsnan, kur ī < ē; acc.) 13,₃₁ ‘atmintis’ [ir kt.] : lie. minė́ti ‘gedenken’, la. minêt, s. sl. МЬНѢТИ, go. munan ‘manyti, turėti galvije’, s. i. manyatē ‘galvoja’, gr. μέμονα ‘mini’, lo. meminī ‘atsimenu’ ir kt.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 261

Antraštė:

minė́ti

Straipsnelis:

Ryšys tarp baltų ir slavų ‘pusiautematinių’ veiksmažodžių su *-ī, besisiejančių su -e kamieniais ir *ye/o-, o iš kitos pusės – su antrosios serijos s. ide. veiksmažodžiais įrodomas, ypatingą reikšmę teikiant lie. mi̇̀ni, minė́jo, minė́ti, la. minu, minēt, kuriems jau seniai yra nustatyti atitikmenys: perfektinis gr. μέμονα, dorėnų μεμνᾶμαι, lo. meminī, go. man (Ван-Вейк 1962, p. 240; Van Wijk 1933; Kuryłowicz 1964, p. 77–81; 1977; 1975, p. 447–453; Watkins 1969, p 222). Šio veiksmažodžio priklausymą antrajai serijai patvirtina het. mema- ‘kalbėti’, turintis reduplikuotą kamieną, atitinkantį luvių mammana- ‘daug kalbėti’, kuris priešpastatomas nereduplikuotame lyvių man- ‘pasakyti’. Nereduplikuotas luvių man- turi artimą atitikmenį – go. man : munum, kuris, pagal nulinį atliepimą (*mn̥-me, Polomé 1964, p. 872) turėtų būti siejamas su s. sl. МЪНИТЪ, bet sl. ir bl. kalbose nulinis atliepimas buvo apibendrintas visai paradigmai [172]. Šiuo atveju pasiseka nustatyti ryšį tarp *-i-, *-ē-kamieno sl., bl. ir germ. kalbose (go. munan ir *-yo-kamienio graikų-arijų (s. i. mányate, gr. μαίνεται < μαν-ι̯ε-ται, plg. Schmid 1963, p. 64). Šios šaknies sl. ir bl. *-ye-/o- kamienas atsispindi baltų preterito formose po -ē- lie. minė́jo tipo, seniai siejamose su sl. МЬНѢ(АХЪ) imperfektu (tačiau plg. Schmid 1963, p. 21; Кузнецов 1961, p. 110–127).

Šaltinis:

Иванов 1981, 172–173

Antraštė:

minė́ti

Straipsnelis:

žr. minti

Šaltinis:

Schmalstieg 1998, 123

Antraštė:

minėti

Straipsnelis:

žr. minti

Šaltinis:

Seržant 2011, 534

Antraštė:

minė́ti

Reikšmė:

sich erinnern

Straipsnelis:

Pasak F. Kortlandto, vienas iš baltų ir slavų kalbų i prezenso šaltinių esanti prezensų klasė su balsių kaita *-ei̯- vienaskaitoje ir *-i- daugiskaitoje. Atskirose kalbose ji išlikusi kaip nulinio laipsnio j prezensai (lie. miniù, minė́ti ‘sich erinnern’, s. sl. mьn’ǫ, mьněti ‘glauben, meinen’, s. i. mányate ‘denkt, meint’, gr. μαίνομαι ‘rase, tobe’).

Šaltinis:

Fecht 2010, 88–89