Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
minkyti
.
Rezultatai
Antraštė:
mìnkyti
Reikšmė:
minkštą masę (tešlą, molį) maišyti, daryti ją standesnę
Straipsnelis:
žr.
mažas
Šaltinis:
Lanszweert 1984
, 131–132
Antraštė:
mìnkyti
Straipsnelis:
Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl.
mǫka
(s. sl.
мѫка
, s.-kr.
му́ка
, slov.
móka
, r.
мука
, č.
mouka
, slovk.
múka
, le.
mąka
, a. luž.
muka
) „miltai“ traktuojamas arba kaip apofoninis variantas šalia
mękъkъ
„minkštas“, arba prasl.
mǫka
nurodomas kaip artimai besisiejantis su baltiškais atitikmenimis: lie.
mìnkyti
„maigyti“,
mìnkle
„tešla“,
minkytùvas
„duonminkis (kubilas)“, la.
mîcît
„maigyti“,
mīceklis
,
mīkla
,
mīkna
„tešla“. Semantiškai artimos sen. Graikų formos:
μάσσω
„maišau duoną“,
μάκτρα
„duonminkis (kubilas)“. Jose galima įžiūrėti dar baltų-slavų ir galbūt netgi indoeuropiečių prokalbės atspindžius [31]. Sinonimiškas prasl.
boršьno
„miltai“ baltiškų atitikmenų neturi [32].
Šaltinis:
Мартынов 1978
, 31–32
Antraštė:
mìnkyti
Straipsnelis:
Paskelbtos r. trm. leksemos
хумячиться
„apsiniaukti, patamsėti (apie dangų)“, plg. le.
chamęcić
„t. p.“. Etimologijos (žr.: Потебня А. – РФВ 4, 1880, 205; Фасмер IV 284) yra abejotinos. Rus.
хумячиться
nėra izoliuota leksema, plg. r.
мяча
„dargana, žiemos oras, kai lyja“ [ir kt.]. Rodos kad galima genetiškai r.
хумячиться
gretinti [102] su
хомя́чить
,
хумячить
„minkyti, maigyti“.
Хо(у)мячить(ся)
„mušti, spausti, apsiniaukti“ gali būti rekonstruota kaip *
xomęčiti (sę)
, plg. s. č.
měčiti
,
-ču
,
-čis
(< *
męčiti
) „sumušti, prikulti“. Taigi r. v.
хумячиться
„apsiniaukti, minkyti“ aš sujungiu su leksema
мяч
„lietingas oras“, kurią jau Fasmeris (Фасмер, III 52) siejo su
мягкий
(ir toliau su *
męti
), le.
zmięk
„atšilimas“. Rekonstruojamas sl. *
męčiti
„mušti“ struktūriškai gretintinas su lie.
mìnkyti
,
mánkyti
, la.
mîcît
„minkyti“ (Fraenkel 454).
Šaltinis:
Горячева 1977 (1979)
, 102–103
Antraštė:
mìnkyti
Straipsnelis:
Toch. A
triw-
, B
traiw-
„susimaišyti, (caus.) maišyti, velti“ su formomis: A praes. med.
triwatär
, part. praet.
triwo
ir
tetriwu
; B praes. med
triwetär
, praet. act.
triwāre
, part. praet.
triwau
ir
tetriwu
, praet. med.
traiywatai
, daikt. vedinys
traiwo
„maišymas, mišinys“. Kalbėdamas apie
triw-
reikšmę „sutraiškyti“ Meillet, JA 18 (1911) 146, toch. veiksmažodį lygino su lo.
trī(vī)
,
trī(tus)
(
terere
„eikvoti, sunešioti“) ir su gr. τρῑ(βω) „τριντι, σμθλκιντι“ ir t. t. Šis aiškinimas tikslus, tačiau dėl reikšmės „su(si)maišyti“, ją reikėtų kildinti iš „minkyti kartu“ („minkyti“ < smulkinti ir t. t.) kaip ir šiuo atveju s. v. a.
mengen
, lie.
mìnkyti
. Greta AB
tri(w)-
< ide. *
trī-
yra B
trai(w)-
< ide. *
trēi-
arba *
trōi-
. Dėl
-w-
. Nors aiškiai norisi galvoti apie gr. τρίβω, tačiau visoje AB paradigmoje nėra jokio *
trip-
pėdsako (išskyrus galbūt vienintelį atvejį A
tattripu
:
Toch. Gr.
(1931) 443). Todėl galimas daiktas, kad
-w-
reikia įžvelgti ide. vardažodinės kilmės elementą *
-u̯-
, kurį randame daugelyje kitų toch. veiksmažodžių.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 515
Antraštė:
minkyti
Straipsnelis:
Žodžiai, žymim. sąv. „minkyti“, ide. kalbose dažniausiai giminiški ž., reiškiantiems „maišyti“, „slėgti“, „laužti“, „traiškyti“, „purenti“, „daryti (ką nors) rankomis“, keletas kilę iš s. „tešla“. Lie.
minkyti
, la.
mūcit
giminiški s. i.
mac-
„grūsti, malti“, galbūt s. ang.
mengan
„maišyti“.
Šaltinis:
Buck 1949
, 360–361
Antraštė:
mìnkyti
Straipsnelis:
Gr. μάσσω 'kneten' ('maišyti'). Siejimas su šaknimi *
m(e)h₂ǵ/ḱ-
yra tikriausias (n. v. a.
machen
, s. sl.
mažǫ
,
mazati
(su
-eh₂-
), la.
mā̀cu
,
mā̀kt
, lo.
māceria
; siejimas su n. v. a.
mengen
, lie.
minkyti
man atrodo mažiau įtikimas.
Šaltinis:
Beekes 1988
, 29
Antraštė:
mìnkyti
Straipsnelis:
Gr. veiksmažodis μάσσω, atikiečių μάττω (aor. μάξαι, pass. μαγῆναι) „maišyti (tešlą), spausti“ kartu su giminiškomis formomis μαγίς, -ίδος f. 'masė, pyragas, etc.', μάγμα n. 'sumaišyta masė, tiršti riebalai', μαγεύς m. 'minkytojas, kepėjas', μάκτρα f. 'minkymo gelda', μᾶζα 'miežinė tešla, miežinė duona, metalo luitas' (> lo.
massa
), buvo susietas (žr. Frisk, GEW II, 1961, 181) sykiu su *
maǵ
ir su *
menk-
(lie.
mìnkau
,
mánkau
ir
mìnkštas
'soft', la.
mîksts
, s. sl.
mǫka
'miltai'). Iš *
maǵ-
nesunkiai galime kildinti s. saksų
makōn
, anglų
make
ir sl.
mazati
'tepti'. Gr., germ. ir sl. formos kildinamos iš *
m(e)Haǵ-
„minkyti“.
Šaltinis:
Hamp 1974a
, 158–159
Antraštė:
mìnkyti
Straipsnelis:
(Autorius, naudodamasis turimais urartu kalbos leksikos pavyzdžiais, pateikia įvairių paralelių su ide. kalbomis).
mankali
– kažkokio aliejaus pavadinimas < *
menkə-lo-
; plg. gr. jon.
μάσσω
„minkyti, masažuoti“ (graikų veiksmažodis paradigminiu ryšiu susijęs su
μαγῆναι
„minkyti“ iš *
maǵ-
, iš kur r.
масло
,
мазь
), s. ang.
(ge-)mang
, v. v. a.
ge-manc
,
-ges
„mišinys“, lie.
mìnkau
,
-yti
„maišyti (tešlą)“.
Šaltinis:
Джаукян 1963
, 130
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas