Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
mùgė
Straipsnelis:
Lietuvių kalbos ypatybė – didelis skaičius onomatopėjinės kilmės žodžių. Gali atsitikti, kad onomatopėja taps etimologo išmone, kuris nenorėdamas atsisakyti viską įrodyti ir nepajėgdamas rasti kitos „etimologijos“ griebiasi šio patogaus būdo. Retkarčiais ji gali būti žodžio gelbėtoja, o ne atvirkščiai. Mano įsitikinimu, Fraenkelis tuo truputį piktnaudžiauja ir todėl ji ne visada sutampa su etimologo ratio. Imkime, pavyzdžiui, žodį mùgė ‘turgus’. Jo siejimą (p. 468) su mùgti ‘kelti triukšmą’, mugóti ‘šnairai žiūrėti į purvą’, muguliúoti ‘pajudėti, iškeliauti’, mùgšis ‘abejojantis ir apkiautęs vyras’, mug(i)úoti ‘būti priedanga’ ir t. t. Visų jų pagrindu jis nustato onomatopėją, susiejančią juos su la. mudzêt ‘knibždėti’ ir t. t., prisimindamas Endzelyno mintį, kad la. žodis galįs būti lyginamas su s. i. muhyáti ‘jis yra sutrikęs, žioplas’, „nes, kaip jau sakyta, už tai kalbėtų lietuvių kalbos faktai, kai la. yra onomatopėjinis“. Man atrodo, kad šis motyvas yra petitio principi. Be to, Frenkelio surinktus žodžius, kurie dėl reikšmės įtakos bei formalaus panašumo gali būti papildomai priskiriami lie. ir la. bendrybėms, aš būčiau linkęs skirti į grupes pagal kilmę. Taip Endzelyno pateiktas žodžio mùgšis gretinimas atrodytų akivaizdesnis, o dėl mugl(i)úoti atvirkščiai – reikėtų galvoti apie gretinimą su lo. mūgiō. O žodžių, reiškiančių [304] ‘knibždėti’ ir t. t. neturėtume visų dėti prie mugė ir įžvelgti jų bendrą kilmę. O kodėl muténti ‘coire’, Būgos sugretintas su lo. mūtō bei air. moth ‘penis’, taip pat kaip ir anie žodžiai, privalėtų būti onomatopėjiniai (p. 476)? Nors čia pateikti žodžiai, kurie žymi lytinių organų dalis, kilę iš vaikų onomatopėjinės kalbos (Frenkelis dar nurodo bỹbis ‘penis’), bet nėra pakankamo motyvo visus žodžius laikyti analogiškos kilmės.
Šaltinis:
Pisani 1957, 304–305

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas