Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
mugė
.
Rezultatai
Antraštė:
mùgė
Straipsnelis:
Lietuvių kalbos ypatybė – didelis skaičius onomatopėjinės kilmės žodžių. Gali atsitikti, kad onomatopėja taps etimologo išmone, kuris nenorėdamas atsisakyti viską įrodyti ir nepajėgdamas rasti kitos „etimologijos“ griebiasi šio patogaus būdo. Retkarčiais ji gali būti žodžio gelbėtoja, o ne atvirkščiai. Mano įsitikinimu, Fraenkelis tuo truputį piktnaudžiauja ir todėl ji ne visada sutampa su etimologo
ratio
. Imkime, pavyzdžiui, žodį
mùgė
‘turgus’. Jo siejimą (p. 468) su
mùgti
‘kelti triukšmą’,
mugóti
‘šnairai žiūrėti į purvą’,
muguliúoti
‘pajudėti, iškeliauti’,
mùgšis
‘abejojantis ir apkiautęs vyras’,
mug(i)úoti
‘būti priedanga’ ir t. t. Visų jų pagrindu jis nustato onomatopėją, susiejančią juos su la.
mudzêt
‘knibždėti’ ir t. t., prisimindamas Endzelyno mintį, kad la. žodis galįs būti lyginamas su s. i.
muhyáti
‘jis yra sutrikęs, žioplas’, „nes, kaip jau sakyta, už tai kalbėtų lietuvių kalbos faktai, kai la. yra onomatopėjinis“. Man atrodo, kad šis motyvas yra
petitio principi
. Be to, Frenkelio surinktus žodžius, kurie dėl reikšmės įtakos bei formalaus panašumo gali būti papildomai priskiriami lie. ir la. bendrybėms, aš būčiau linkęs skirti į grupes pagal kilmę. Taip Endzelyno pateiktas žodžio
mùgšis
gretinimas atrodytų akivaizdesnis, o dėl
mugl(i)úoti
atvirkščiai – reikėtų galvoti apie gretinimą su lo.
mūgiō
. O žodžių, reiškiančių [304] ‘knibždėti’ ir t. t. neturėtume visų dėti prie
mugė
ir įžvelgti jų bendrą kilmę. O kodėl
muténti
‘coire’, Būgos sugretintas su lo.
mūtō
bei air.
moth
‘penis’, taip pat kaip ir anie žodžiai, privalėtų būti onomatopėjiniai (p. 476)? Nors čia pateikti žodžiai, kurie žymi lytinių organų dalis, kilę iš vaikų onomatopėjinės kalbos (Frenkelis dar nurodo
bỹbis
‘penis’), bet nėra pakankamo motyvo visus žodžius laikyti analogiškos kilmės.
Šaltinis:
Pisani 1957
, 304–305
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas