Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: muitas, dangorykštis, ręsti, jauta, kabelis, gomulas, naiva, įkirsti, insčios, trapus, čiožti, spyglys, kūdikis, pagairė, duris, dalia, seliopas, kurnai, šimtakvoldis, septyni, svekas, progumas.

Antraštė:

mui̇̃tas

Straipsnelis:

Lie. mui̇̃tas m. ‘Zoll, Fahrgeld, Tribut’, la. muita f. ‘muitas, duoklė’ yra skoliniai iš sl. [61] myto n. (s. sl. myto ‘atlyginimas, užmokestis, dovana’, le. myto ‘muitas, duoklė’). Lie., la. diftongas ui atitinka sl. myto balsį y. Sl. myto be abejonės yra germanizmas ir skolintasi iš tos germ. kalbos, kur leksemos šaknyje turėjo būti balsis ū (ne ō, kaip galbūt go. mota f. ‘muitas, duoklė’). Čia atkreipkime dėmesį į s. v. a. mūta. Lytis mūte ‘muitinė, muitas’ vok. kalboje fiksuojama jau nuo 9 m. E. A.

Šaltinis:

Otrębski 1966b, 61–62

Antraštė:

muitas

Straipsnelis:

[Aptariama M. Daukšos Postilės slavizmų integracija į lietuvių kalbą.] Remiantis Būgos teorija, slavizmai, integravęsi į vyriškąją giminę, yra chronologiškai ankstesni, datuotini laikotarpiu iki XIII–XIV a. Pasak A. Girdenio, iš pradžių slavų kalbų bevardės giminės formos lie. kalboje tapdavo tuo metu, matyt, dar gyvavusios bevardės giminės žodžiais: мыто → *muita. Kai bevardė giminė perėjo į vyriškąją, kartu su veldiniais į šią giminę pateko ir bevardės giminės skoliniai: *muita → muitas (Girdenis 2001, 386).

Šaltinis:

Voitkevič 2010, 247