Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
muitas
.
Rezultatai
Antraštė:
mui̇̃tas
Straipsnelis:
Lie.
mui̇̃tas
m. ‘Zoll, Fahrgeld, Tribut’, la.
muita
f. ‘muitas, duoklė’ yra skoliniai iš sl. [61]
myto
n. (s. sl.
myto
‘atlyginimas, užmokestis, dovana’, le.
myto
‘muitas, duoklė’). Lie., la. diftongas
ui
atitinka sl.
myto
balsį
y
. Sl.
myto
be abejonės yra germanizmas ir skolintasi iš tos germ. kalbos, kur leksemos šaknyje turėjo būti balsis
ū
(ne
ō
, kaip galbūt go.
mota
f. ‘muitas, duoklė’). Čia atkreipkime dėmesį į s. v. a.
mūta
. Lytis
mūte
‘muitinė, muitas’ vok. kalboje fiksuojama jau nuo 9 m. E. A.
Šaltinis:
Otrębski 1966b
, 61–62
Antraštė:
muitas
Straipsnelis:
[Aptariama M. Daukšos Postilės slavizmų integracija į lietuvių kalbą.] Remiantis Būgos teorija, slavizmai, integravęsi į vyriškąją giminę, yra chronologiškai ankstesni, datuotini laikotarpiu iki XIII–XIV a. Pasak A. Girdenio, iš pradžių slavų kalbų bevardės giminės formos lie. kalboje tapdavo tuo metu, matyt, dar gyvavusios bevardės giminės žodžiais:
мыто
→ *
muita
. Kai bevardė giminė perėjo į vyriškąją, kartu su veldiniais į šią giminę pateko ir bevardės giminės skoliniai: *
muita
→
muitas
(Girdenis 2001, 386).
Šaltinis:
Voitkevič 2010
, 247
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas