Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
mundíera
Straipsnelis:
žr. mandūra
Šaltinis:
Sabaliauskaitė 1995, 106
Antraštė:
mundíera, mundierà
Reikšmė:
kareivio ar šiaip tarnautojo uniforminis švarkas
Straipsnelis:
mundíera, mundierà, mundiẽrius, mandierà, manderà, mundỹras, mundyrius ‘kareivio ar šiaip tarnautojo uniforminis švarkas’, plg. r. мундир, r. dial. мундер ‘t. p.’ (Fraenkel LEW, 405). Į rusų kalbą žodis atėjo XVIII a. pradžioje, galimas daiktas, tarpininkaujant vokiečių kalbai, plg. vok. Montierung, vok. dial. mundierung ‘kareiviškas švarkas’, iš prancūzų kalbos, plg. pranc. monture ‘(kario) apranga’ (Dauzat 1954, 484; Фасмер ЕСРЯ, III, 9–10; Kiparsky 1975, 134). Pavadinimas fiksuojamas XVIII–XX a. lietuvių raštų kalboje, tarmėse dabar jau retas (R 258; MŽ 345; K; LB 125; JD 621, 1160, 1120; JV 338; BsO 82, 292; KlpD 30; NS 500, 507; LKŽ VIII 406, 407). Veikiausiai jau lietuvių kalbos dirvoje atsirado ir forma mañdaras ‘švarkas, eilutė’ (LKŽ VII, 820–1). Dar plg. mandū́ra, mundùras. Skolinį turi ir bendrinė latvių kalba, plg. la. mundieris ‘t. p.’ (ME II, 667; LLVV, V, 290).
Šaltinis:
Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 159

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas