Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
mùrza
Reikšmė:
kas išsitepęs, nesiprausęs, nevaleika
Straipsnelis:
[211] Žodžių grupės su centrine reikšme ‘tepti, terlioti’ (r. му́рза ‘nusitepėlis, murzius, žebrys, terlius’, му́рзиться ‘teptis’, br. заму́рзацца ‘išsitepti, išsiterlioti veidą’, мурза́ты ‘paišinas, murzinas’, ukr. заму́рза ‘murzius’, le. murzać, murzyć ‘teršti, tepti, juodinti, paišinti, suodinti, terlioti’ ir kt., lie. mur̃zinas, ‘nešvarus, susitepęs’, mur̃zinti(s) ‘tepti(s), terlioti(s)’ ir kt.) didžiausio paplitimo centras yra baltarusių ir lietuvių kalbos (ir tarmės, ir literatūrinė kalba; lenkų kalboje, atvirkščiai, tai retos tarmybės). Lie. mùrza ‘kas išsitepęs, nesiprausęs, nevaleika’ ir kt. šiaip jau laikomi slavizmais, nes juk tokia yra vyraujanti skolinimo kryptis. Bet žodžių su murz- susidarymas kur kas paprasčiau paaiškinamas baltų kalbose negu slavų. Lietuvių kalboje murz- žodžių, savo reikšmėmis susijusių su tepimo, terliojimo, nešvarumo idėja, yra daug ir įvairių, plg. mùrzas ‘kas nešvarus, apsileidęs’, mùrzglinas, ‘tamsiai pilkas’, murzilà ‘kas susimurzinęs, nešvarus’, murzlỹs ‘t. p.’, mur̃zuotis ‘niauktis, debesuotis’ [ir kt.], mùrza ‘(niek.) burna, veidas’. Latvių kalboje yra mur̃za ‘terlius, suskretėlis; vėpla, apdujėlis; snukis’, murzât ‘tepti, teršti; nevykusiai padirbti; (refl.) negrabiai dirbti, čiupinėtis, terliotis (su darbu)’ [ir kt.]. Nėra abejonės, tai vis tos pačios šaknies mur- žodžiai, kaip ir lie. mùrti ‘šlapti, žliugti, težti; prakaituoti, nešvariam darytis’, mùrióti ‘tepti, teršti, purvinti, (refl.) terliotis, netikusiai praustis’, mùras, ‘šlapias, pažliurgęs’ [ir kt.], la. murît (murêt) ‘(iš)tepti, (ap)teršti’ [ir kt.]. Priesaginio -z- atžvilgiu žodžiai su murz- (: mur-) nesiskiria nuo žodžių su pliurz- (: pliur-), plg. lie. pliùrza ‘ištižėlis, apsileidėlis [ir kt.]’ [212] šalia pliurà ‘skysta purvynė’ [ir kt.]. Rytų baltuose leksinę grupę su murz- sudaro savo darbo žodžiai, tad atitinkamus slavų žodžius su tuo pačiu murz- telieka, rodos, laikyti baltizmais. Tam pritaria slavų žodžių geografija – toks arealas kaip tik tipiškas nemažai grupei baltizmų.
Šaltinis:
Urbutis 1972e, 211–212
Antraštė:
mùrza
Reikšmė:
(niek.) burna, veidas
Straipsnelis:
žr. murza
Šaltinis:
Urbutis 1972e, 211–212

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas