Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: naša, klaptelėti, priemenė, dzigenti, skiemuo, krupti, aka, serveta, vaipytis, luožas, broma, papuriena, čili, spaudyti, kairys, -ė, gryva, geležuonis, bartkus, marškniai, blaikštytis, gorėti, žavesys, čirpenti, mostis, juodulis, kraušyti, ardas, sturplas, spancerka, pigas, liekas, gailas, gražoti, krimkė, kliūti.

Antraštė:

našà

Straipsnelis:

žr. valia

Šaltinis:

Fecht 2010, 175–176

Antraštė:

našà

Reikšmė:

Ernte, Reife, Ertrag; burden?

Straipsnelis:

Shevelovas (1964: 61, 560) kaip slavų kalbų volja tipo žodžio sl. *noša̍ ‘Last’ atitikmenį baltų kalbose, be la. naša ‘Fang der Fischer, Beute’, pateikia ir lie. našà, acc. sg. nãšą ‘burden’ [Išnaša 403: Šia reikšme nepaliudytas, plg. LKŽ ir LEW. Savo reikšme slavų kalbos dariniui daug artimesni lie. naštà, la. nasta, nasts, nȩsta, našļa ‘Last, Tracht, Bürde’.] ir beveik neabejodamas laisvai lietuvių kalbos darinį kildina iš tos pačios indoeuropiečių prokalbės šaknies *h₁nek̑-‘erhalten, nehmen’, tačiau lie.našà ‘Ernte, Reife, Ertrag’ turi *-ā, o *jā kamieno atveju būtų laukiamas lie. †našià, plg., pvz., lie. miešiù ‘mische’ < ide. (vėlyv.) *mei̯k̑-i̯e/o- [Išnaša 406: Iteratyvinis vedinys r R(o) ide. *moi̯k̑-éi̯e- paliudytas ir baltų, ir slavų kalbose, plg. lie. maišaũ, maišýti ‘mischen’, s. sl. měšǫ, měsiti ‘mischen, kneten’.]. Latvių kalbos atitikmenyje š atsiradęs iš ide. *k̑ prieš bl.-sl. *i̯. Iš principo latviškasis gali būti ir skolinys iš slavų kalbų.

Šaltinis:

Fecht 2010, 192–193