Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
naštà
Straipsnelis:
Het. neka ‘jauna giminaitė, duktė, sesuo’. § 5. Šis žodis, randamas taip pat het. dūrinyje annanenka- ‘duktė’ arba ‘sesuo’ (su het. anna- ‘motina’, plg. Tischler, Glossar I 26 t. bei taip pat Poetto Paideia 32, 316 neįtrauktas taip pat į ide. kilmės hetitų vokabulų sąrašą, kurį Tischleris sudarė Heth. u Idg. 262 t. Tos pačios publikacijos psl. 21 t. Čopas tikisi het. neka- rasti giminišką uraliečių kalbos žodį, reiškiantį ‘jauną moterį, nuotaką, moterį ir pan.’ ir todėl jam „Das obige Beispiel ist ein Fall echter und vollkommener hethitisch-uralischer Isoglosse, da im Idg. sonst *neg- ‘Weib[...]’ umbekannt“. Šiuo atveju aš manau, kad ir tada, jei ir reikėtų pripažinti kokį nors ryšį tarp het. neka- bei uraliečių kalbų, šis ryšys neprivalėtų būti nukeltas į tolimą praeitį ir į miglotą uraliečių-indoeuropiečių vienybės periodą, bet į artimesnę hetitų ir uraliečių kalbų kontaktų epochą. Tiktai pastaroji hipotezė (kuri būtų iš ten pasiskolinta), kaip ir pirmoji, pasirodo nereikalingos konstatuoti, jog neka- paaiškinamas pačia hetitų kalba ir šis paaiškinimas yra gryna ide. pobūdžio. [319]. Man atrodo, kad het. neka- visai natūraliai atliepia het. nakki- ‘sunkus, didelis, garbingas’ kartu su vediniais nakkeš-, nakkiš- ‘tapti sunkiu’ bei nakkii̯aḫḫ- ‘padaryti sunkiu, (med.) pasidaryti sunkiu’. Vadinasi, het. neka- atitinkamai yra ‘nėščia moteris’, ‘pilna moteris’, savita reikšmė, kurią taip pat pateikia lo. gravis ‘sveriantis, sunkus’. Dėl het. nakki- kilmės Tischler, Heth. u Idg. 263 t., su išnaša 47 rašo: „Sicherlich idg., wenngleich etymologisch schwerig“. Bet žinomas, kad het. nakki- buvo visuomet susijęs su ide. *enek̑- ‘kliudyti, siekti, nešti’ reikšme ‘nešulys, našta’, gr. ὄγκος, lie. naštà, la. nasta, o reikšme ‘sunkus’ su toch. A aṃçär < ide. *onk̑-ero- ‘silpnas; sunkus, svarus’ (plg. Van Windekens, Toch. I 145). Het. nak(k)- normaliai tęsia ide. nok̑- (plg. lie. našta, la. nasta) greta het. nek(a)-, kuris reprezentuoja ide. *nek̑- (plg. lie. nešti, s. sl. nesǫ ‘nešti’ iš to paties *enek̑-). Het. neka- Čop. (§ 5.) rekonstravo formą *neg- (ar *nēg-) turbūt garsios Sturtevanto taisyklės pagrindu, taisyklės, kuris vis dėlto Kronasserio, Etumologie der hethitischer Sprache, 13 t. įtikinamai buvo paneigta (be to, dar žr. Bomhard 25, 221 t.). Taigi het. neka- su viena -k- gali taip pat gerai reprezentuoti ide. *nek̑-, kaip ir het. nakki- (< *nok̑-), kur yra parašytos dvi -k-.
Šaltinis:
Windekens 1978a, 319–320
Antraštė:
naštà
Straipsnelis:
žr. nešti
Šaltinis:
Isebaert 1978, 93
Antraštė:
naštà
Straipsnelis:
Toch. A aṃçär (senesnė forma añçär) ‘silpnas; sunkus, svarus’ (Nom. pl. m. aṃçre). Šis būdvardis kilo iš ide. *onk̑-ero-, kurio *onk̑- taip pat randame gr. ὄγκος ‘nešulys, našta’. Vadinasi, jis taip pat giminiškas su lie. naštà, la. nasta ‘našta, nešulys’ ir su het. nakki- ‘sunkus’, kurie siejasi su ide. *enek̑- ‘paliesti, pasiekti, nešti’ (žr. lie. nešù, s. sl. nesǫ ir t. t. reikšmė ‘nešti’ ir taip pat toch. A ents-, B eṅk- ‘griebti, imti, laikyti’). Dėl priesagos *-ero- toch. A aṃçär < ide. *onk̑-ero- taip pat plg. toch. A pçär ‘aštrus, šiurkštus’ (gr. ὀγκηρός ‘didelės apimties’ yra paralelinės darybos su -r-).
Šaltinis:
Windekens 1976, 145
Antraštė:
naštà
Straipsnelis:
Toch. AB nāk- ‘peikti, priekaištauti’ su formomis: A praes. med. nākäṣtär, part. praes. act. nākṣant, praet. med. nāksāt, priv. anākätte, subst. naksenträ, inf. nāktsi ‘papeikimas, pasmerkimas’. Šis veiksmažodis kilo iš ide. *nōk̑- iš *enek̑- etc. ‘pasiekti, nešti’ su lie. nešù, s. sl. nesǫ, gr. ἐνεγκεῖν ‘nešti’, s. i. açnóti ‘pasiekti’, toch. A ents-, B eṅk- ‘griebti, imti, laikyti’: sąvoką ‘krūvis, našta’ turime žodžiuose: gr. ὄγκoς, lie. naštà, la nasta, o sąvoką ‘sunkus’ – het. nakki- ir taip pat toch. A aṃçär ‘silpnas, sunkus, sveriantis’; dėl reikšmės ‘peikti, priekaištauti’ < ‘sunkus, svarus’, plg. vo. beschweren ‘krauti, engti, spausti’ ir ypač sich über[...] beschweren ‘skųstis kuo nors, kaltinti’. Reikia atsisakyti toch. AB nāk- lyginimo su gr. ἄγαν ‘labai’ (Čop [...]) ir taip pat lyginimo su sakų najs- ‘to make noise (of animals)’ (Bailey, Khotanian Texts VI, 1967, 127). Taip pat nėra jokio ryšio su AB näk- ‘netekti, griauti’, kaip manė Meillet, Journal asiatique XVII, 1911, 145. Žinoma, reikia atsisakyti ir neide. kilmės (Naert, Orbis, XIV, 1965, 543).
Šaltinis:
Windekens 1976, 311
Antraštė:
naštà
Straipsnelis:
Toch. B neske ‘± padermė, giminė’. Šis žodis kilęs iš senojo *nek-ske su *nek- < ide. *nok̑- iš *enek̑- ‘pasiekti, išgauti, nešti’: su gr. ἐνεγκεῖν ‘nešti’, lie. nešù, s. sl. nesǫ, taip pat toch. A ents-, B eṅk- ‘nešti, imti, laikyti’: turima sąvoka ‘krūvis, našta’, be abejo, yra pirminė (plg. vo. Belastung) ir gr. ὄγκoς ir taip pat lie. naštà, la. nasta, kurie kaip B neske, rodo ide. *nok̑-. Toch. B neske pradžioje sudarė λόγος tipo vedinį iš veiksmažodžio su -sk-. Dėl kitų šios rūšies pavyzdžių, plg. Van Windekens, Orbis, XIX, 1970, 440 t.
Šaltinis:
Windekens 1976, 318
Antraštė:
naštà
Straipsnelis:
žr. nešti
Šaltinis:
Isebaert 1978, 93
Antraštė:
naštà
Straipsnelis:
žr. naša
Šaltinis:
Fecht 2010, 192–193

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas