Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: naga.

Rezultatai

Antraštė:: nagà
Reikšmė:: kanopa
Straipsnelis:: nage E 145 ‘koja’ : lie. nagà, nãgas ‘Nagel, letena’, la. nags, s. v. a. nagal ‘nagas’ ir kt. =r. Walde Pokorny I, 180 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 263

Antraštė:: nagà
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. nagà = r. ногá).
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 341

Antraštė:: nagà
Reikšmė:: kanopa
Straipsnelis:: Gr. ὄνυξ, -υχος m. ‘nagas’ […].Ὄνυξ įeina į didelę šnekamosios kalbos šeimą, kuri reiškia ‘nagą’ ir kurių formos yra įvairios. Šaknį *nogh- gali perteikti s. v. a. nagal, v. Nagel, ang. nail, s. sl. noga ‘koja’, nogŭtĭ ‘nagas’, baltų kalbose, pvz., lie. nagà ‘kanopa’, nãgas. Skr. rodo duslųjį aspiruotą (šnekamosios kalbos?) žodyje nakhá- m., neutr. ‘nagas’, taip pat plg. persų nāxun. S. air. ingen f. gali priklausyti sistemai, pripažįstančiai nulinį vokalizmą *n̥gh-. Arm., gr. ir lo. kalbos rodo daugiau sunkumų: arm. ełungn ‘nagas’ gali remtis *enogn, *enongn perėjusiais į *enungn, pagaliau pagal pirmojo n disimiliaciją į ełungn. Protezę taip pat rodo ir gr. ὄνυξ. Dėl antrojo skiemens υ čia irgi problema: gal disimiliacija su žodžio pradžios o-, plg. ὄνυμα? Lo. unguis irgi yra nelengvas ir siūloma atstatyti *ongh-, Ernout-Meillet žodžio pradžią aiškina „šnekamosios kalbos“ proteze. Žr. Frisk GEW, Pokorny 780, Ernout-Meillet s. u. unguis, Szemerényi, Synkope, 239 t. Aiškinimą laringalų teorija žr. Austin, Language, XVII, 1941, 41; Beckes, Laryngals, 47, atstato *ə₃nogh-. Plg. Rix, Münchener Studien für Sprachwissenschaft 1969, XXVII, 72.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 805

Antraštė:: nagà
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Skirtingai nuo lie. ir la. prūsų kalba turi pavadinimą, identišką su sl. noga, t. y. nage (taip pat nage-pirstis ‘kojos pirštas’), plg. lie. nagà ‘kanopa’. Šis žodis siejamas su ide. ‘nago’ pavadinimu: lie. nãgas, la. nags, pr. nag-utis (demin.), s. sl. nog-ъtь, s. i. nakhá-, gr. ὄνυξ, ὄνυχος, lo. unguis, v. Nagel.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 233

Antraštė:: nagà
Straipsnelis:: Prasl. tragъ ‘koja, žingsnis’ turi absoliutų sinonimą korkъ su reguliaru atitikmeniu lietuvių kalboje – karka ‘kojos dalis, blauzda (gyvulių ar vabzdžių)’. Tos pat reikšmės prasl. noga ‘koja’ nurodomas kaip naujas semantinis darinys iš bl.-sl. naga ‘nagas, kanopa’. Plg. lie. nãgas, nagà.
Šaltinis:: Мартынов 1982, 183