Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: namiegas, vienuntas, erdėti, nuoklastos, var, ieka, gatavyti, kakti, kurtinas, gimti, baltas, tauta, kauti (kauju, -nu, koviau, kavau), liūnija, katilas, mulas, akvatnus, keltos, noglus, gurbus, sausiena, sudunti, blindis, kapurnė, tulžti, būstymas, žiaudus, pilšis, bursa.

Antraštė:

namiegas

Reikšmė:

namiškis, triūsiantis, bėgiojantis po namus

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. turi paveldėtą ide. *dom-o-, bet su pakeistu žodžio pradžios priebalsiu: nãmas, paprastai pl. namai̇̃ (n–m [224] dėl asimiliacijos iš d–m). Tai o-kamienis žodis kaip ir gr. δόμος, s. i. dámā-. Senas loc. sg. namiẽ (dabar prieveiksmis; plg. lo. domī) taip pat yra archajiškame dūrinyje namié-ga-s ‘namiškis’, pažodžiui ‘triūsiantis, bėgiojantis po namus’ (antrasis komponentas yra iš *gᵘ̯ā- ≥ lie. gó-ti ‘eiti’, plg. s. i. agre-gá- ‘einantis priekyje’).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 224–225