Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: nartint, stambas, dėl, kariautas, iltė, kauprė, burbti, jurdinti, lašas, persti, dribti, leipas, brantas, čiakšnoti, šlajos, bambėti, ergi, žverblėti, mylus, grundis, kirkti, skotertė, kadagmedis, tandus, šiltis, elkas, špūle, gagalas, dvėktis, prašiepas, kriaunos, tangùs, bugštus, padaukas, povas, liūg(n)as, jis, ji.

Antraštė:

nartint

Reikšmė:

supykdyti

Straipsnelis:

Lie. nartint ‘supykdyti’ (Daukša, Kat. 26, 22) III. Prs. Präs. nartauja ‘pyksta’ ibid 91, narstas ibid. ar narsas ‘pyktis’, įnir̃tęs ‘užsispyręs, atkaklus’, nir̃šti ‘įsiusti’, nertėt ‘pykti’. Daukša Kat. 92, narsus Geitler. Litauische Studien. 1875, 97 ‘tvirtas, žvalus’ Bezzenberger Lit. Forsch. 145 ir kt. bei pr. Acc. sg. nertien ‘pyktis’, ernertimai ‘mes pykstame’ ir kt. turbūt siejasi (Pedersen Vergl. Gramm. d. Kelt. Spr. I 136) su s. i., av. nar-, alb. ńer- ‘žmogus, vyras’, osk.-umbr. ner- ‘vyras, princeps’, air. nert ‘jėga’, kimr. nerth ‘vyriškumas’ ir kt. Nuo minėtų bl. formų nereiktų atsieti lie. isznertieti ‘seinem Eigensiner ausdauern lassen’ Geitler Lit. St. 87, nerstis ‘kokiam nors reikalui atsiduoti’, narvytis ‘užsispyrusiam būti’ Bezzenberger Lit. Fosch. 145, narvings ‘užsispyręs’ ibid. bei prasl. *norvъ ‘paprotys, įprotis’ (plg. ukr. норов ‘paprotys, pl. nuotaikos, įgeidžiai’, r. норовистый ‘užsispyręs’, норов ‘paprotys’). Sl. formas jau Miklošičius gretino su lie. narvytis; plg. dėl to lo. mōs ‘užsispyrimas, paprotys’ : go. mōþs ‘drąsa, nuotaika’, s. v. a. muot ‘t. p.’ ir kt. [panašiai ir Fick BB I 172 bei Trautmann 1910, 384. K.–N.].

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 400