Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: neršti, gumulžis, spitulė, patarška, pragydrūlys, susikalbasyti, taskat, džiugėti, pašąža, dardėti, garma, atsivėdėti, kvėstis, bukšis, grebčiai, palankynos, geležuonys, staigus, sukčius, raudonė, erdėti, piršis, mendelis, išlaidos, piešti, vikrėti, garstyčios, mečečerkė, bit, davieryti, elskis, guga, įgimtas, alpėti, diržnas, gę́žė, maukti, apyniai, maguonė, kleivys, prašiepas, sunka, kekšys, džėkas, venteris, prakurėjas, kirbėti, kėtotis, trišti, ventarė, rėkti, harfa, langutas, dzigenti, garbai, statula, krumstinis, žandas, įtaigus, dėklas, baugštyti, druzgėti, liučas, maudrai, krikštyti, pirštinė, pietmonis, sravažolė, tujenos, mėlys, gorėti, skylė, apoštolas.

Antraštė:

ner̃šti

Straipsnelis:

žr. narštas

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II 170

Antraštė:

ner̃šti

Straipsnelis:

Oset. nærsyn : nærsun / nærsun : nærst ‘išsipūsti, storėti’. Iranėnų *nr̥-, *nar-, ide. *ner-, *əner- ‘gyvybės jėga, galia’ atpažįstamas dar Pamyro n. nar- ‘didelis, galingas’ (sudurtiniuose žodžiuose: Morgenstierne, IIFL II 233), par. nar- ‘būti pajėgiam’, persų uvnara-, av. hunara- ‘sugebėjimas; meistriškumas; šlovė’, s. i. sunara- ‘galingas; pilnas gyvenimo jėgų’, sūnr̥tā- ‘gyvenimo jėga’ (-nr̥ta = oset. nard), lo. neriosus ‘stiprus; patvarus; atkaklus; tvirtas’, s. air. nertaim ‘stiprėju’, kimrų nerthu- ‘stiprėti’ ir pan. (Pokorny IEW, 765). Čia taip pat priskiriama iranėnų *nar-, ide. *əner- ‘patinas’ ir kt., žr. næl-. Kažin ar atsitiktinis sąskambis šių baltų-slavų žodžių: lie. ner̃šti, išnaršýti ‘išneršti’, nar̃štas, r. нëрст, нерест, нëршиться, нереститься. Plg. nard, narst.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 170

Antraštė:

ner̃šti

Reikšmė:

reprodukuoti (apie moteriškos lytis žuvis)

Straipsnelis:

Aš pradėsiu nuo germanų dievų, kad susiečiau jų mitus ir vardus su graikų dievybėmis su vardais nē̆r-: Njǫrđr m., Nerthus f. yra atsiradę iš *nĕr-tu- […]. Dėl šaknies septynių etimologijų, išvarytų žodynuose, aš atmetu ryšį su žodžiais ‘žmogui’ pavadinti – gr. anḗr, etc.; su s. i. ner ‘šokis’, su lie. ner̃šti ‘reprodukuoti’ (apie moteriškos lytis žuvis), nebent ši reikšmė kiltų iš ‘padėti (po kuo)’ leksikalizavimosi. Grupuodamas juos kartu, aš pervertinčiau kitas keturias: lie. nérti ‘dive’, gr. nérteroi ‘lavonas’ [ir kt. pvz.]: jie visi rodo šaknį *ner- (*nr̥-) kaip ir Njǫrd, Nerthus.

Šaltinis:

Bader 1986, 56

Antraštė:

ner̃šti

Straipsnelis:

Bulg. нърта се ‘neršti’ (kalbant apie žuvis). Tiktai Gerovo pateiktas kaip трéсти се (тръсти се) sinonimas ir tikrai identiškas žodžiui, serbų-kroatų kalboje reprezentuojančiam ta pačia reikšme ir su tuo pačiu m žodžio pradžioje mrijestiti ce, kurį turi ir kitos slavų kalbos, ypač lenkų mroszczyć się greta narosćić (Brückner, Słownik etymologiczny języka polskiego, 1927, 347 ir 355). Forma нърта се yra įdomi tuo, kad ji įrodo, kad kai kurie bulgarų dialektai žodžio pradžioje išlaikė baltų-slavų *neršieti ‘laicht’ (Trautmann BSW, 197) n, kurį patvirtina lie. neršti, neršieti ir r. нерести́тсья ‘neršti’, норос ‘nerštas’, bet skirtingai pakitęs slavų kalbose: ypač plg. slov. mrestiti se, brestiti se ‘rujotis, poruotis’, drestiti se ‘surišti’. Žr. Fraenkel LEW, 494–495 ir 505; Miklosich, Etymologisches Wörterbuch der slavischen Sprachen, 1886, 213, Vasmer REW II, 213 ir 228. Bulg. нърта се išlaikymas (su s palatalizuotu į š) pateikia klausimui papildomų liudijimų ir nurodo etimologijos, kaip Mladenovas мръстя се ‘neršti’ pateikia po мръсен ‘nešvarus’ (Ет. Реч. 306 ir 307), nepatikimumą.

Šaltinis:

Bernard 1964, 33

Antraštė:

ner̃šti

Straipsnelis:

žr. naršyti

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 77

Antraštė:

ner̃šti

Straipsnelis:

žr. narštas

Šaltinis:

Stundžia 1994, 25