Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: niedėti, klumokas, irmliga, aitrus, žiuberkulas, kleitos, buolas, dublys, ernis, atkopas, pleiskės, šiekštas, tolierka, rubėti, smagenes, mugoti, laimė, lopyti, kaustė.

Antraštė:

níedėti

Straipsnelis:

Gr. ὄνειδος neutrum ‘papeikimas, priekaištas, plūdimas’ […]. Ὄνειδος yra sigmatinis kamienas, kuris, išskyrus graikus, atitikmens neturi. Atvirkščiai, kitose ide. kalbose yra veiksmažodinės formos. S. i. atematinio aoristo dalyvis nidāná- ‘peiktas’, praes. su nosiniu nindati ‘peikti, barti’ su neveikiamuoju dalyviu nidyámāna-, plg. Mayrhofer KEWA, II, 163. Av. nāismi ‘peikti’, kurio s galbūt analogiškas imperfekto nāist iš naidt, baltų kalbų lie. niedėti, la. nîdu, bendratis nîdêt, nîst ‘kreivai žiūrėti, nemylėti’, germ. k., pvz. go. vedinys ga-naitjan ‘plūsti, įžeisti’, arm. su protėze (kaip ir graikų kalboje) anicanem ‘plūsti’ ir 3 sg. aor. anēc iš *o-neid-s-et. Protezę galima paaiškinti atstačius *(ə₃)n-ei-d-, plg. Benveniste, Origines, 152. Dar žr. Pokorny IEW, 760 t.

Šaltinis:

Chantraine DEG III 802

Antraštė:

níedėti

Reikšmė:

niekinti

Straipsnelis:

[Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Skardieji uždarumos priebalsiai prieš uždarumos priebalsius, taip pat prieš *l, *m, *n iškrinta armėnų kalboje.] Ide. *oneid-s-et > arm. anēc (aor.) ‘jis prakeikė’ [iš *(o)neid-; plg. gr. ὄνειδος ‘priekaištas, papeikimas’, ὄνειδίζω ‘priekaištauju’, lie. niedė́ti ‘niekinti’].

Šaltinis:

Джаукян 1982, 74

Antraštė:

níedėti

Reikšmė:

bjaurėtis, nekęsti

Straipsnelis:

neid- ‘nužeminti, peikti, įžeidinėti’ (Walde Pokorny II, 322 t., Pokorny IEW 760) : s. i. níndati, Pass. nindyáte ‘peikti, niekinti’, […] av. naēd- (nāismi, 2 Pl. nista) ‘peikti, prakeikti’; arm. anicanem ‘prakeikiu’; gr. ὄνειδος ‘priekaištas, pasmerkimas, peikimas, gėda’; go. ganaitjan ‘barti, keikti’, naitens ‘piktžodžiavimas’, s. v. a. niezzan ‘kankinti, skaudinti’ […]; lie. níedėti ‘verabcheuen (bjaurėtis, nekęsti)’, la. naîd(u)s, iẽnaîds ‘nesutarimas, neapykanta’, nîdêt, nîst ‘neapkęsti, nekęsti’ (pastarasis semantiškai artimas [80] go. neiþ ‘pavydas’, s. ang. níđ ‘kova, neapykanta, priešiškumas’, Pokorny IEW 760 prie nei- ‘lebhaft bewegt sein’ ir su gr. νεῖκος ‘barnis, ginčas’, la. nikns ‘įniršęs’ ir t. t. [...]).

Šaltinis:

Merlingen 1978, 80–81

Antraštė:

níedėti

Reikšmė:

bjaurėtis, šlykštėtis

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Priešas. La. iẽnaîdniẽks tai iš tikrųjų ‘neapkenčiantis’, plg. ìenîst ‘jausti neapykantą’, lie. níedėti ‘bjaurėtis, šlykštėtis’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 232