Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
nìkti
Reikšmė:
heftig beginnen
Straipsnelis:
Pr. neikaut 43, 14 ‘wandeln’ – galbūt giminiškas su lie. nìkti, la. nàiks, r. проникнуть ‘prasiskverbti’, s. sl. НИКНѪТИ ‘sprossen’, žr. Trautmann 1910, 383 su liter.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV(2), 265
Antraštė:
nìkti
Straipsnelis:
Ide. morfema *nek̑- / *enk̑- turi įvairių modifikacijų, kurios atskirose kalbose turi individualių ir sutampančių reikšmių. Šaknis *nāk- judėjimo reikšme vartojama baltų ir slavų kalbose. Manoma, kad nuo senų laikų ši šaknis vartojama kaip prieveiksminis-prielinksninis elementas. Plg. s. sl. възнакъ, bulg. вьзнак, slov. vznâk, znâk, č. naznak ir kt. [205]. Žodį vъz-nakъ (su priešdėliu vъz- ir šaknimi nak-) galima lyginti su la. uznãkt ‘kilti’, toliau – su навзник, навзничь, ниц, neabejotinai susijusiais su veiksmažodine šaknimi nik-, taip pat reiškusia vieną judėjimo rūšį, plg. lie. nìkti, ninkù (t. p. įnìkti, apnìkti ir kt.), pr. neikaut ‘bastytis, vaikščioti’, la. nàiks, het. nik- : ninink- ir pan. Pažymėtina, kad šaknis *nei̯k- : *nik- : *nĭk- kaip ir *nek̑-, *nāk- be judėjimo idėjos reiškia ir sunykimą, nusileidimą, smukimą, užgesimą, žuvimą (plg. lie. nỹkti, nỹksta, la. nīkt, sl. niknǫti ‘linkti, leistis, išnykti’ (plg. le. niknąć, zniknąć), nicь (la. nīca) ir t. t.; taip pat plg. lie. niẽkinti, naikìnti greta sl. ničiti ‘naikinti’ ir pan. [206]
Šaltinis:
Топоров 1960, 205–206
Antraštė:
nìkti
Straipsnelis:
Het. (vns. 3 asm.) ninikzi (< *ni‑né‑k‑ti) pirminė reikšmė buvo ‘heben’, iš kur atsirado ‘erheben’ (kariuomenės leksika) ir kitos antrinės reikšmės [aptariami het. k. pavyzdžiai]. Ide. šaknis *nei̯k- ‘sich erheben’ yra paliudytas graikų (plg. νεῖκος ‘Schlacht, Kampf’, t. p. bendrai ‘Streit’) ir baltų kalbose, kur yra tas pats nosinis prezensas kaip ir hetitų k.: lie. ap‑ninkù, su‑ninkù ‘ich falle über jemanden her’ (inf. -nìkti), į‑ninkù, už‑ninkù ‘sich eifrig auf etwas verlegen, sich in etwas hineinstürzen’, la. būdv. nikns ‘böse, grimmig, heftig’.
Šaltinis:
Oettinger 2009, 202

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas