Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: nogėtis, kvajukė, žuobrys, karšti, srovė, barnis, barnas, barnė.

Antraštė:

nogė́tis

Straipsnelis:

Abi sl. *naglъjь etimologijos – pirma siūlo nesl. atitikmenis (s. i. añjas, añjasā ‘vikrus, ūmus, netikėtas’, go. anaks ‘netikėtas, greitas’), antroji – laiko sl. vediniu, pamatuotu vksm. *legti, t. y. *naglъjь < *nalьglъjь – yra nepatenkinamos. Sl. *naglъjь ‘skubus, greitas, netikėtas’ (s.-kr. нâгао, нáгла ‘skubus’, slov. nágəl ‘netikėtas, spartus’, le. nagly ‘skubus’) [27], s. r. нагло ‘skubiai’, ukr. нáглий etikėtas’) savo semantika artima sl. forma *snaga ‘jega, veikla, siekimas’ (s.-kr. снáга ‘jėga’, č. snaha ‘siekimas, pastangos’, slovk. snaha ‘ketinimas, troškimas’, r. dial. снага ‘jėga’, ukr. снагá ‘jėga’) [28]. Pastarųjų reikšmių artimumas abejonių nekelia, plg. lie. viẽkas ‘jėga, gyvuliškumas’ : véikus ‘greitas, mitrus’ (Trautmann BSW, 339), r. dial. я́глый ‘įnirtingas, įtūžęs, greitas’ : lie. jėgà (Vasmer REW III 480). Tarp sl. *naglъjь ir *snaga galima įžvelgti tarpišką morfologinės struktūros giminiškumą: abu žodžiai remiasi sl. kalbose išnykusiu veiksmažodžiu **(s)nag- (s-mobile, plg. *kolti – *skala, *kora – *skora). Galbūt, minėtina šaknis užfiksuota lie. vksm. nogė́tis ‘trokšti, norėti’ (NdŽ II, 192), kurį Machekas (Machek, 461: snažiti) laiko giminišku sl. *snaga.

Šaltinis:

Варбот 1964 (1965), 27–29