Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: noterė, sùltis, siklyti, atklenkti, kérti, blęstis, liučius, jentė, sabinkaulis, gláudoti, gagalas, garbina.

Rezultatai

Antraštė:: nõterė
Straipsnelis:: [Kad sl. kalbose prieš prieb. n(m)- galėdavęs atsirasti ypatingas protetinis g-, tai žodžiams prasidedantiems *gn- galima siūlyti naujų etimologijų:] Ko gero prasl. *gnatъ ‘ilgas, stambus kaulas’, plg. le. šnek. gnat ‘kaulas’, č. hnát ‘ilgas kojos ar rankos kaulas’, s.-kr. gnjât ‘blauzda; koja’, slov. gnât ‘pasturgalis; kumpis’, laikytina leksema su pirmykščiu protetiniu g-. Iškelti tolimesnius šios lyties saitus yra keblus dalykas. Galbūt siejasi su prasl. *natь ‘daržovių, šakniavaisių lapai’ (plg. le. nać, č. dial. nat’, ňat, r. нати́на, slov. nát, lie. nõterė, notrė ‘dilgelė’, la. nâtre, nâtra ‘t. p.’).
Šaltinis:: Шустер-Шевц 1988–1990 (1992), 92

Antraštė:: noterė̃
Reikšmė:: dilgėlė
Straipsnelis:: S. air. nenaid f. ‘dilgėlė’, gen. nenta. Vediniai nenntog glosa ‘urtica’, nentanán ‘dilgėlių krūmas’. Iš pirminės reduplikuotos formos *ninati-, kuri turi atitikmenį be reduplikacijos baltų (lie. notrýnė, notérė [!] ‘dilgėlė’) ir germanų (su senuoju d vietoj t: s. isl. nǫtr, s. v. a. nazza ir nezzila, s. ang. netele ‘dilgėlė’) kalbose. Dėl disimiliacijos ypač pasikeitusios [N-9] formos yra britų kalbose: v. kimrų dygnat, donat, sing. dynhaden, kimrų dynadl ir danadl (dėl banadl ‘Genista’ įtakos), v. kornų linhaden glosa ‘urtica (Voc.)’, bret. linad singul. linadenn ir t. t. RC X 327; Pedersen I 492. Šios rūšies žodžiai rodo besikeičiančias alteracijas; gr. rodo dvi ilgesnes formas κνίδη su ilgu i ir, kita vertus, ἀδικη, kurios lengvai suderinamos. Visi kiti sugretinimai atrodo rizikingi, Pedersen I 186, Walde-Pokorny, II 329.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, n9–10

Antraštė:: nõterė
Straipsnelis:: Gal prasl. lytį *gnatъ ‘pailgas kaulas’ galėtume laikyti turinčia pridėtinį g-, plg. le. gnat ‘kaulas’, č. hňat ‘ilgasis galūnių kaulas’, dial. ir ‘ranka, koja’, slovk. hńat ‘t. p.’, s.-kr. gnjât ‘blauzdikaulis’. Tolimesnieji saitai įžvelgiami sunkiai. Galbūt siejasi tiesiogiai su prasl. lytyje *natь ‘lapas, Kräutich von Wuezelgewächsen’ slypinčia šaknimi (plg. le. nać, č. dial. nat’, slov. nát ‘t. p.’; lie. nõterė, notrė ‘didelė dilgėlė’, la. nâtre, nâtra ‘t. p.’).
Šaltinis:: Schuster-Šewc 1990, 81

Antraštė:: nõterė
Reikšmė:: Nessel
Straipsnelis:: [Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadaras padaromas iš šaknies varianto arba paralelinės šaknies. *nāt-i-, *ni-nāt-i- ‘Nessel’: pr. noatis, lie. nõterė ir t. t. ‘Nessel’, ukr. natь ‘Krautblätter’, v. air. nenaid ‘Nessel’ ir t. t.
Šaltinis:: Oettinger 2004, 188