Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: nuo, saršlavos, nuogalda, baukti, mutė, kebenėkas, nustoti.

Antraštė:

nuõ

Straipsnelis:

F. Kopečnas (Kopečny F., Etymol. slovnik sl-ých jaz. Svazek 1, Praha, 1973, 156) ne sykį vartoja (beje, specialiai dėl lie. nuõ) rekonstruotą ide. formą *anu. Reikia pasakyti, kad lie. nuõ, kaip ir sl. na, gali atitikti tik ide. *anō, plg. čia priklausantį gr. ἄνω.

Šaltinis:

Трубачев 1974 (1976)a, 177

Antraštė:

nuõ

Straipsnelis:

Lie. nuõ + gen. ‘von’ ir slav. na + acc. / loc. ‘auf’ yra, mano manymu, semantikos atžvilgiu paveikti linksnio, su kuriuo susyja, t. y. iš seno ablatyvo (→ bl.-sl. gen.) ‘von[...] auf der Oberfläche (herkommend)’ resp. krypties akuzatyvo ir lokatyvo ‘auf [...] (hinauf) über die Oberfläche him (kommend / gekommen)’.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 188

Antraštė:

nuõ

Straipsnelis:

Ide. nō ‘abwärts’ (‘žemyn’) (Walde Pokorny I, 58 t., Pokorny IEW 39t.) : lie. nuõ (priel. su gen.) reiškia ‘von–herab’, ‘vonweg’, nuo- ir vardažodiniuose ved., veiksmažodiniuose ved. nu-, panašiai la. nùo, pr. no, na kaip prefiksas ‘nach; von–weg’. – Kitose kalbose ide. nō palikuonys turi priešingą reikšmę: pr. na, no kaip priel. m. acc. ‘auf, an’, gr. ἄνω ‘(nach) oben’, ἄνωθεν ‘von oben’ (kurio ω pagal Schwyzer Gr. 550 yra sustabarėjęs instr. sg.). Indoeuropiečių žodyne yra nemaža atvejų, kai identiškos šaknys turi tą pačią reikšmę.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 78–79