Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: nuobodis, dėkui, smelėti, mankyti, maišas, sugirbėti, dambras, storasta, niurnėti, jupa, linksnis, retėžis, smilga, sedula, bulundas, -a, kapė.

Antraštė:

núobodis

Straipsnelis:

Pr. boadis ‘dūris’ artimiausiai siejasi su lie. bodùs (plg. nuobodùs, núoboda, nuobõdžius, nuobodùmas ir t. t.) ir ypač su núobodis, nuobodỹs, kur -bodis, -bodys : pr. boadis. Jie susiję su v. bodė́ti, bódyti, bõdinti ir pan., taip pat su antriniais bèsti (ir ‘kasti’, plg. bẽdrė ‘duobė’). Panašiai ir la. badît ‘kasti’, taip pat badeklis, badîgs ir kt. (ME I, 247), čia ir s. la. badekle (plg. le. badać, bažn. sl. пробогати), apie tai žr. Jēgers, Verkannte Bedeutungsverwandschaften baltischer Wörter, Göttingen, 1949, 163; Fraenkel LEW, 41. Slavai, atrodo, neišlaikė pirminio veiksmažodžio, o antrinis (s. sl. БОСТИ, БОДѪ, bulg. бодà, s.-kr. бòсти, бòдȇм, slov. bósti, bódem, č. bůsti, bodu, le. bość, bodę, r. бодáть, бости́ ir t. t.) įgijo reikšmę ‘badyti’, žr. Фасмер, ЕСРЯ I, 183–184. Kartu išliko archajiški vardažodiniai tipai, plg. r. бодéц (ССловарь русских народных говоров Среднего Урала, I, 1964, 3, 55), kaš. bᵘ̯ódwř, žr. Lorentz, Pomoranisches Wörterbuch, I, 1958, 68. Iš kitų, pratęsiančių ide. *bhedh-, plg. lo. fodiō, -ere, fodī ‘kasti’, ‘kapoti’, galų bedo- ‘duobė’, kimrų bedd ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 238–239