Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: nytis, ginti, justi, rudas.

Rezultatai

Antraštė:: nýtis
Straipsnelis:: Gr. νέω ‘verpti’ […]. Egzistuoja formos su balsiu o, kuris kaitaliojasi su ē, pvz., germanų kalbose anglosaksų snōd f. ‘raištis’ ir t. t., keltų k. s. air. snāthe ‘siūlas’, snāthat ‘adata’. Pagaliau baltų bei slavų kalbų formos su ī: lie. nýtis, r. nitĭ lieka neaiškios. Galima giminystė su νεῦρον. Žr. Pokorny IEW, 973.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 749

Antraštė:: nýtis
Straipsnelis:: *(s)neh₁i̯- ‘verpti’ (Pokorny IEW 973). Praes. *(s)néh₁i̯-e-ti lytyse gr. νῇ, lo. neō, s. air. sníid, s. v. a. nāu; *snéh₁i̯-mn > *snéh₁mn > *snéh₁-mn̥ > gr. νῆμα, lo. nēmen; *(s)néh₁i̯-tro-m / -tlo-m > *(s)néh₁-trom / -tlom > gr. νῆτρον, go. neþla ‘adata’ (kol. *-tla-h₂); ti-abstr. *(s)néh₁i̯-ti̯-s > *(s)néh₁-ti-s > gr. νῆσις, s. v. a. nat ‘siūlė’. Prasl. *nïtь, s.-kr. nȉt ‘siūlas’ dėl lie. nýtis ‘Weberkamm’, le. nĩts ‘Teil des Webstuhls’ (‘audimo staklių dalis’) (kurie, savo ruožtu, dėl finų niisi, gen. nüden ‘audimas’ (‘Webeschaft’) negali būti skoliniai iš slavų) turi *-ī-, ne *-ēi̯- (ką galima būtų suprasti [...] iš gen. *[s]neh₁i̯-téi̯-s > *[s]néi̯h₁-tei̯-s); pirmiausia bl.-sl. *nī́tis aiškintinas iš ide. *nih₂-ti ‘die Führung’ (‘vedimas’) ir ved. náyati šaknies.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 62

Antraštė:: nýtis
Straipsnelis:: lie. nýtis, la. nīts, nĩtît, sl. nitъ, pr. etnīstis ‘malonė’ – iš ide. šaknies ne(i̯) ‘susiūti, sumegzti’.
Šaltinis:: Топоров 1958, 118

Antraštė:: nýtis
Straipsnelis:: [Ekskliuzyvinės bl.-sl. i-kamienų izoglosos, ypatingai jeigu leksemos sutampa ir reikšme ir forma kelia abejonių ir galima spėti minėtąsias lytis esant skoliniais:] 1. Prasl. *nitь – lie. nýtis, -ies, la. nĩts, -s : prasl. i-kam. *nitь rekonstrukcija patikima, plg. s. sl. nitь, slov. nìt, č. hnit’ (ir kt. pvz.). Prasl. *nitь ir pl. niti stebėtinai atitinka (ir šaknies vokalizmu, ir paskutiniu kamieno garsu) lie. nýtis, -ies f. (1) ‘Hevelte, Weberkamm, Faden’, lie. dial. nýtys (1) f. pl. ‘Weberkette’, nìntis (1) f. paprastai pl. ‘Weberheftel’. Pritariame O. N. Trubačiovo (Remesl. term., 101) nuomonei, jog bl. lytys laikytinos slavizmais ir šiai hipotezei siūlome papildomų argumentų. Senieji sl. kalbų derivatai, pamatuoti *nitь, *niti, etimologizavimą daro patikimesnį, kai tuo tarpu bl. lytys šiose kalbose yra izoliuotos [609]. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į polab. naitaidlă (< prasl. *nitidla; pries. -dlo vedinys) acc. pl. n. ‘Weberkamm, diese Orts Effeln genannt woran die Tritte hangen’. Polab. žodis savo semantika ir daryba panašūs į prasl. *snovadlo (pastarajai leksemai O. N. Trubačiovas nustato tokią reikšmę: ‘medinė lentutė su skylutėmis siūlams, kuria meta apmatus audimui’). Prasl. *nitь, niti pamatuoti ta pačia šaknimi, t. y. *ne- + šaknies išplėstukas i̯-, kaip ir prasl. *snovadlo; pastaroji leksema remiasi *(s)nē- + -u̯-. Taigi lie. nýtis, la. nĩts yra veikiau slavizmai, o ne prasl. *nitь, *niti atitikmenys (taip – Vasmer M., REW II, 1955, 222).
Šaltinis:: Eckert 1972a, 609–610

Antraštė:: nýtis
Straipsnelis:: Brückneris (Brückner A. Litu-slavische Studien I) la. nĩtis (comm.) ‘ниченицы’, lie. nýtis – нить laiko slavizmais, tačiau niekas nespiria manyti, jog minėti bl. žodžiai yra slavizmai.
Šaltinis:: Endzelīns DI I, 104

Antraštė:: nýtis
Straipsnelis:: Dėl gana skirtingos reikšmės E. Fraenkelio žodyne pateikti lie. nýtis ‘Hevelte, Weberkamm’ (pl. nỹtys ‘Weberkette’), la. nīts, paprastai pl. nītis ‘Weberheftel’ negali būti sietini su sl. nitъ ‘Faden’, o tik su r. nit gen. nita ‘Webzettel’. Be to šiam lizdui skirtini r. nitčenka, le. pl. nicielnice, č. nítěnice (ni-) ‘Weberkamm’, nitěnka ‘Hevelte’.
Šaltinis:: Machek 1966, 171

Antraštė:: nýtis
Straipsnelis:: [Analizuojamas Trubačiovo „Ремесл. терминол. в слав. языках“ 1966 slavų terminų lyginimas su lotynų kalba.] Rusų нить – nētus ‘siūlai, gijos’. Nėra bendros terminologinės reikšmės. […] Tuo pat metu arčiausius atitikmenis rusų (slavų) žodžiui mes reandame lie. kalbos nýtis, la. nĩts ‘nytis’. Lie. nýtys = r. ниты ‘nytys’ – tai nenuginčijama terminologijos izoglosa. Lo. nētus, be reikšmės, nuo baltų-slavų žodžio skiriasi ir šaknies balsiu bei morfologiniu tipu.
Šaltinis:: Откупщиков 1988, 18

Antraštė:: nýtis
Straipsnelis:: Pr. etnīstis ‘malonė’ Топоров ВСЯ III, 1958, 116–118 pasiūlė veiksmažodžio rekonstrukciją – *et-nīt, *et-nīja. Šaknyje nī- įžiūrima ide. *ne(i)- ‘rišti’, ‘susiūti’ ir t. t. ir siejama su lie. nýtis, la. nĩts, nĩtît, sl. nitь ir kt. [108].
Šaltinis:: Топоров ПЯ e-h, 106–109

Antraštė:: nýtis
Straipsnelis:: Pagrindinis audžiamos gijos pavadinimas buvo prasl. *nitь, iš jo s. sl. НИТЬ, НИШТА, s.-kr. ни̏т, slov. nit, č. nit, le. nić, r. нить, ни́тка ir kt. Prasl. *nitь siejasi su ide. *(s)nē̆- ‘rišti, vyti’. Slaviškas žodis pratęsia šio seno kamieno variantą, *(s)nei-, praplėstą priesaga -t-, kuri yra artima būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio formantui. Tai suartina prasl. *nitъ su germ. *nēþa- (vok. Naht ‘siūtė’), lo. nētus ‘verpalai’, s. isl. snāthe ‘gija’. Lie. nýtis, la. nītis ‘nytelė’ tiksliai atitinka sl. nitь. Kadangi baltiškas žodis turi tik antrinę reikšmę ‘gijelė’, spėjama, kad jis gali būti skolinys iš slavų. Arba reikšmė ‘gija (apskritai)’ baltiškame žodyje galėjo būti išstumta veikiama kito gijos pavadinimo, iš pat pradžių turėjusio labiau specializuotą reikšmę, sąlygotą šio žodžio etimologijos, – lie. gijà, la. dzija.
Šaltinis:: Трубачев 1966, 101

Antraštė:: nýtis
Reikšmė:: Faden, Weberkette
Straipsnelis:: Ankstyvas baltų kalbų slavizmas – lie. nýtis, -ies, la. nĩts, -s ‘Faden, Weberkette’ < sl. *nitь.
Šaltinis:: Eckert 1973, 60

Antraštė:: nýtis
Straipsnelis:: [Slavų i-kamieno daiktavardžiai, priklausantys akcentinei paradigmai a, yra linkę pereiti į akcentinę paradigmą c.] Sl. *ni̋tь, *ni̋ti AP a ‘thread’ (plg. kr. nȉt, vns. kilm. nȉti, slvn. nìt, vns. kilm. nîti, ru. нить, vns. kilm. ни́ти, s. ru. AP a), plg. lie. nýtis AP1.
Šaltinis:: Kapović 2009, 238

Antraštė:: nýtis
Reikšmė:: heddle
Straipsnelis:: [Aptariami laringalų metatezės -Hi/u- > -i/uH- atvejai baltų ir slavų kalbose. Pvz.:] *snh₁i- (plg. *(s)neh₁(i)- ‘twist together to form a thread’): lie. nýtis, la. nĩts ‘heddle’, sl. *nitь (plg. sr.-kr. nȉt) ‘thread’ AP a.
Šaltinis:: Young 2006b, 232

Antraštė:: nýtis
Reikšmė:: Weberkamm
Straipsnelis:: [Aptariami ide. ERU-/RŪ- struktūros šaknų atitikmenys uraliečių kalbose:] Rasmussenas (in Copenhagen Working Papers in Linguistics 2, 1992, 95) rekonstruoja *sneh₁i̯- ‘spin’, plg. s. i. snāyu- ‘string, sinew’, lie. nýtis ‘Weberkamm’. Alternatyvaus paaiškinimo nerasta.
Šaltinis:: Hansen 2011, 218