Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
ožka
.
Rezultatai
Antraštė:
ožka
Straipsnelis:
žr.
ožys
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 227
Antraštė:
ožkà
Straipsnelis:
Lie.
ožkà
,
ožíena
yra analogiški s. sl.
АЗНО
(<
azьno
). Beje, giminiškame žodyje
jazь
(žuvies pavadinimas) pradinio
k
nėra, taip pat ir visose slavų kalbose (plg. r.
азь
, s-kr.
jȃz
, le.
jaź
ir kt.). Vokiečių kalbos dialektuose šią žuvį vadina
Ziege
, t. y. ‘ožka’.
Šaltinis:
Бернштейн 1961
, 74
Antraštė:
ožkà
Straipsnelis:
Klaidingas <e> vietoj <c> prūsų E […]: E 676
wosee
‘ožka’, emendacija
*wosce
, skaityk
va:ska
= lie.
ožkà
‘t. p.’ (kitaip – Endzelin 1943, 277).
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989)
, 39
Antraštė:
ožkà
Straipsnelis:
Sabaliausko nuomone, patikimiausia būtų skr.
ajā́
, lie.
ožkà
ir kitus jų giminaičius laikyti senais indoeuropietiškais ožkos pavadinimais, būdingais rytų ide. kalboms, plg. skr.
ajáḥ
‘ožys’,
ajā
‘ožka’, v. persų
azak
‘ožka’, n. persų
azg
, alb.
dhi
‘ožka’, lie.
ožỹs
,
ožkà
, pr.
wosee
‘ožka’,
wosux
‘ožys’, la.
âzis
‘ožys’. Skr.
ajikā
,
ajakā
– mažybinė žodžio
ajā
‘ožka’ formos, lietuvių žodžio
ožkà
-k-
turėtų būti atsiradęs jau lietuvių kalbos dirvoje.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1968
, 126
Antraštė:
ožkà
Straipsnelis:
Šiandien lingvistai jau linkę įžvelgti ryšį tarp sl. leksemos
koza
ir s. i.
ajás
‘ožys’,
ajā́
‘ožka’, lie.
ožỹs
,
ožkà
, la
āzis
‘ožys’, pr.
wosux
‘t. p.’,
wosee
‘ožka’, nors tebėra neaišku, kaip atsirado žodžio pradžios
k-
. Briuknerio (Brückner SEJP, 262) nuomone, žodis
koza
siejasi su lie.
ožkà
ir pirmasis tėra pertvarkytas
*ozka
, nors Briukneris neatmeta galimybės, jog sl. žodis gali būti neologizmas, išvestas su
k-
iš
*oza
. A. Meje (Meillet A., Revue des Etudes Slaves, V, 8; Idem: Etudes… 172, 246; Idem: BSL, XXV, 119) žodžio pradžios
k-
laiko protetiniu, bet priebalsio atsiradimo priežasčių nepaaiškina (lit. apžvalgą šiuo klausimu žr.: Vasmer REW I, 589). Siūlau deminutyvinę praformą
*ozъka
(plg. pr.
wos-uk-
:
wosu
‘ožys’), nes ja remdamasis galiu siūlyti naują žodžio pradžios
k-
interpretaciją. Kito naminio gyvulio – avies (panašaus dydžio ir teikia ne mažiau naudos žmogui) – pavadinimas sl. kalbose
owca
irgi pradeda balse
o-
bei taip pat yra deminutyvinės kilmės. Galime spėti, kad tam tikru metu (dar prasl. epochoje) galėjo iškilti reikalas ryškiau atriboti abiejų gyvulių pavadinimus. Manau, kad dėl asimiliacijos priesagos priebalsio
-k-
poveikio žodžio pradžiai, deminutyvinė forma
*ozъka
įgijo žodžio pradžios
k-
, plg.
wiwilga
<
*iwwilga
,
gzygzak
<
*zygzak
[ir kt. pvz.], t. y. atsiranda forma
*kozъka
, kurios
k-
buvo įvestas ir įprastai formai
*oza
[57]. Keletas žodžių dėl lie.
ožkà
ir prasl.
*kozъka
santykio. Lietuvių kalboje, kaip rodo pr.
wosee
, galėjo egzistuoti forma
*ožė
. Ar šis lie. žodis nesupanašėjo savo pabaiga su pralenk.
kozъka
tęsiniu?
Šaltinis:
Steffen 1968a
, 57–58
Antraštė:
ožkà
Straipsnelis:
[[Pagal R. Lanszweertą,
Die Rekonstruktion des baltischen Grundwortschatzes
, Frankfurt am Main, 1984, p. XII, baltų prokalbėje veikė pusiau pastovus fonologinis dėsnis, pagal kurį trumpasis balsis yra sinkopuojamas po ilgojo pradinio skiemens. Tik taip galima paaiškinti tam tikrus žodžius:] lie.
ožkà
(trm.
ožikà
) < bl. *
āźkā
- < *
āźikā
-, šalia lie.
ožỹs
, la.
âzis
< *
āź-ia
-, pr.
wosee
< *
āź-ē
-.
Šaltinis:
Heidermanns 1998
, 83
Antraštė:
ožkà
Reikšmė:
Ziege
Straipsnelis:
žr.
ožys
Šaltinis:
Eckert 1994
, 53
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas