Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ožka, vos, išduiti, kaugurė, kupana, įdėlis, laukas, lielas, bibykas, it, austi, audžiau, audžiu, pavinnystė, dalmonas, kiškis, nardyti, kamula, kautynės, bradyti, bradau, pašlovinti, kūnas, dužas, Alkos kakta, lizda, ribulys, slėsna, guga, švisti, barzdotas, čiūtys, dūsia, kempėti, juosėti, draugtarnis, karbija, iešmas, ielakštė, ugnis, virkštis.

Antraštė:

ožka

Straipsnelis:

žr. ožys

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 227

Antraštė:

ožkà

Straipsnelis:

Lie. ožkà, ožíena yra analogiški s. sl. АЗНО (< azьno). Beje, giminiškame žodyje jazь (žuvies pavadinimas) pradinio k nėra, taip pat ir visose slavų kalbose (plg. r. азь, s-kr. jȃz, le. jaź ir kt.). Vokiečių kalbos dialektuose šią žuvį vadina Ziege, t. y. ‘ožka’.

Šaltinis:

Бернштейн 1961, 74

Antraštė:

ožkà

Straipsnelis:

Klaidingas <e> vietoj <c> prūsų E […]: E 676 wosee ‘ožka’, emendacija *wosce, skaityk va:ska = lie. ožkà ‘t. p.’ (kitaip – Endzelin 1943, 277).

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 39

Antraštė:

ožkà

Straipsnelis:

Sabaliausko nuomone, patikimiausia būtų skr. ajā́, lie. ožkà ir kitus jų giminaičius laikyti senais indoeuropietiškais ožkos pavadinimais, būdingais rytų ide. kalboms, plg. skr. ajáḥ ‘ožys’, ajā ‘ožka’, v. persų azak ‘ožka’, n. persų azg, alb. dhi ‘ožka’, lie. ožỹs, ožkà, pr. wosee ‘ožka’, wosux ‘ožys’, la. âzis ‘ožys’. Skr. ajikā, ajakā – mažybinė žodžio ajā ‘ožka’ formos, lietuvių žodžio ožkà -k- turėtų būti atsiradęs jau lietuvių kalbos dirvoje.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1968, 126

Antraštė:

ožkà

Straipsnelis:

Šiandien lingvistai jau linkę įžvelgti ryšį tarp sl. leksemos koza ir s. i. ajás ‘ožys’, ajā́ ‘ožka’, lie. ožỹs, ožkà, la āzis ‘ožys’, pr. wosux ‘t. p.’, wosee ‘ožka’, nors tebėra neaišku, kaip atsirado žodžio pradžios k-. Briuknerio (Brückner SEJP, 262) nuomone, žodis koza siejasi su lie. ožkà ir pirmasis tėra pertvarkytas *ozka, nors Briukneris neatmeta galimybės, jog sl. žodis gali būti neologizmas, išvestas su k- iš *oza. A. Meje (Meillet A., Revue des Etudes Slaves, V, 8; Idem: Etudes… 172, 246; Idem: BSL, XXV, 119) žodžio pradžios k- laiko protetiniu, bet priebalsio atsiradimo priežasčių nepaaiškina (lit. apžvalgą šiuo klausimu žr.: Vasmer REW I, 589). Siūlau deminutyvinę praformą *ozъka (plg. pr. wos-uk- : wosu ‘ožys’), nes ja remdamasis galiu siūlyti naują žodžio pradžios k- interpretaciją. Kito naminio gyvulio – avies (panašaus dydžio ir teikia ne mažiau naudos žmogui) – pavadinimas sl. kalbose owca irgi pradeda balse o- bei taip pat yra deminutyvinės kilmės. Galime spėti, kad tam tikru metu (dar prasl. epochoje) galėjo iškilti reikalas ryškiau atriboti abiejų gyvulių pavadinimus. Manau, kad dėl asimiliacijos priesagos priebalsio -k- poveikio žodžio pradžiai, deminutyvinė forma *ozъka įgijo žodžio pradžios k-, plg. wiwilga < *iwwilga, gzygzak < *zygzak [ir kt. pvz.], t. y. atsiranda forma *kozъka, kurios k- buvo įvestas ir įprastai formai *oza [57]. Keletas žodžių dėl lie. ožkà ir prasl. *kozъka santykio. Lietuvių kalboje, kaip rodo pr. wosee, galėjo egzistuoti forma *ožė. Ar šis lie. žodis nesupanašėjo savo pabaiga su pralenk. kozъka tęsiniu?

Šaltinis:

Steffen 1968a, 57–58

Antraštė:

ožkà

Straipsnelis:

[[Pagal R. Lanszweertą, Die Rekonstruktion des baltischen Grundwortschatzes, Frankfurt am Main, 1984, p. XII, baltų prokalbėje veikė pusiau pastovus fonologinis dėsnis, pagal kurį trumpasis balsis yra sinkopuojamas po ilgojo pradinio skiemens. Tik taip galima paaiškinti tam tikrus žodžius:] lie. ožkà (trm. ožikà) < bl. *āźkā- < *āźikā-, šalia lie. ožỹs, la. âzis < *āź-ia-, pr. wosee < *āź-ē-.

Šaltinis:

Heidermanns 1998, 83

Antraštė:

ožkà

Reikšmė:

Ziege

Straipsnelis:

žr. ožys

Šaltinis:

Eckert 1994, 53