Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: obalas.

Antraštė:

óbalas

Straipsnelis:

[Germ. kalbų priesagos -l- (paveldėtos iš ide. prokalbės) vediniai puikiai pasitarnauja tyrinėjant germanų kalbų tarpusavio giminystės laipsnį. Germ., bl., sl., it., kelt.:]. 1. go. *appl(u)s (Krymo got.) apel ‘obuolys’, s. isl. apall m., epli n., ang., ags., s. fryzų appel, s. v. a. apful, afful; gal. avollo ‘obuolys’, air. ubull (> *ablu-) ‘t. p.’, aball (< *abalo-), korn., bret. aval ‘obuolys’, s. korn. auallen ‘obelis’, s. kimr. aball(en); lie. óbalas, óbuolas m. ‘Apfel’, la. abuol(i)s, pr. woble f., s. bažn. sl. (j)ablŭko ‘obuolys’, lo. Abella (oskų miesto pavadinimas Kampanijoje).

Šaltinis:

Snyder 1989, 426

Antraštė:

óbalas

Straipsnelis:

[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadaro pamatas yra šaknis be žinomų ide. atitikmenų (dauguma jų turėtų būti substratiniai ar keliaujantys žodžiai). *ablu-, *āblu- ‘Apfel’: s. saks. appul, air. abull, lie. óbalas, bžn. sl. jablъko

Šaltinis:

Oettinger 2004, 189