Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: obuolis, plukas, šieptis, tobulas, venteris, erčiukas, aprengti, lampa, skėtrus, žymė, straksėti, užkurys, stamantrus, minti, sūdyti, slobti, liampa, dirginti, gaidrus.

Rezultatai

Antraštė:: obuolis
Straipsnelis:: Oset. fætu ‘obuolys’ skaidome į fæ-tu, plg. mæ-cu ‘bruknė’ (kaukaziškas formantas -tu, tikriausiai reiškia ‘vaisius’) ir rekonstruojame *fæl-tu (šioje pozicijoje sklandusis l privalėjo iškristi, pvz., mæ-cu < mær-cu, plg. gruz. mar-c’gu ‘žemuogė’). Rekonstruotą fæl gretiname su ide. kalbų obuolio pavadinimu: valon. (keltų) afal, bret. aval, Krymo go. apel, vo. Apfel, lie. obuolis, la. âbuôls, s. sl. jablъko, bulg. аблъка, r. яблоко. Oset. f dėsningai < p, taigi garsinė žodžio kaita tokia: *apal → *afal → *fæl-tu → *fætu. Pradinis a- dėsningai nukrenta, plg. oset. dælæ ‘apačioje’ < adari.
Šaltinis:: Абаев 1966 (1968) a, 242

Antraštė:: óbuolis
Reikšmė:: obuolys
Straipsnelis:: [Rec.: R. Eckert, Die Nominalstämme auf -i im Baltischen… 1983]. Ir formaliai, ir semantiškai, be abejonės, yra susiję […] medžio pavadinimas obelìs su vaisiaus pavadinimu obuolỹs. Autorius, nurodydamas LKŽ iš Daukšos raštų užfiksuotą óbuolis (obuolinis…), laiko jį neabejotinu bendrabaltišku i-kamieniu daiktavardžiu (p. 175 t.). Kadangi lietuvių kalbos tarmėse i-kamienių daiktavardžio obuolỹs formų, rodos, niekur nėra išlikę, vis dėlto galbūt vertėjo pasvarstyti, kokios krypties semantinės sąveikos čia būta: ar obelìs (medžio pavadinimas) dėl analogijos su vaisiaus pavadinimu perėjo į i kamieną, ar galėjo būti ir atvirkščiai.
Šaltinis:: Stundžia, Venckutė 1986, 74