Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: opus.

Antraštė:

opùs

Straipsnelis:

Machekas (Machek² 677) č. trm. vapavý ‘silpnas (apie augančius rugius)’ pažymi nuoroda „neaišku“. Giminiški vediniai kitose sl. kalbose neužfiksuoti. Manome, kad č. leksemą galima gretinti su lie. opùs ‘švelnus, silpnas, minkštas, trapus’ ir toliau galbūt su s. i. apvá ‘liga’, av. afša- ‘žala’ (šias leksemas kai kurie tyrinėtojai – Pokorny IEW, 52; Mayrhofer EWA 40 – kildina iš ide. *ap-, *āp- ‘silpnas, trapus, žala’). Čekų žodžio pradžios v laikytinas antriniu, plg. č., slovk. vajce – sl. *ajьce. Taigi č. vapavý < *apavъ [35] (v – protezė, ap- – šaknis, -avъ – priesaga). Č. vapavý yra kol kas vienintelis išaiškintas ide. *ap-, *āp- tęsinys sl. kalbose.

Šaltinis:

Петлева 1982 (1985), 35–36

Antraštė:

opùs

Straipsnelis:

Gr. ἠπεδανος ‘silpnas, trapus’ […]. Daryba kaip ir ῥιγεδανός, πευκεδανός ir t. t., tačiau etimologija nežinoma. Pvz., gretinama su lie. opùs (iš kur *ἦπος neutr., kaip ῥῖγος greta [414] ῥιγεδανός), plg. Risch, Wortbildung der hom. Sprache, 98; skr. apvā́ ‘panika, nerimas’, galbūt s. persų afuvā (plg. Hoffmann, Festschrift Sommer, 80–85). Visa tai lieka atvira.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 414–415

Antraštė:

opùs

Straipsnelis:

Toch. B apsāl ‘kardas’. Žodis yra giminiškas su av. afša-, afšman- ‘nuostolis, žala’, lie. opùs ir t. t. Toch. B apsāl < *āpsā́l yra -āl priesagos vedinys iš kamieno *āps- < ide. *ā̆ps-: taigi žr. *aps- nurodytose av. formose. Dėl kitų toch. -āl vedinių plg. A çwāl ‘mėsa’, B çwāl ‘jaukas, masalas’ ir t. t. Gali kilti klausimas, ar toch. B apsāl neslypi senas veiksmažodis *āps- (su vardažodinės kilmės -s-). Šiaip ar taip reikšmė ‘kardas’ remiasi sąvoka ‘nuostolis, žala’. Aš nesuprantu, kodėl Krause-Thomas, Hethitisches Elementarbuch I, 1960, 71 toch. B apsāl priskiria „Fremd- und Lehnwörter(n)“.

Šaltinis:

Windekens 1976, 148