Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pūnė, luituoti, paišinti, krija, bristi, brenda, breda, namieji, ronyčia, klausa, guburas, balgzti, prakarta, skatyti(s), bobelpalaikė, kenkti, kenkia, pernai, kuodyti(s), gobėti, stiebtis, auka, suvilkti, ryslus, žiaunos, tvykti, kalybas, kuitas.

Antraštė:

pū̃nė̃

Reikšmė:

peludė, tvartas, gurbas, gardas, būda

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. пу́ня ‘daržinė šienui’ (ret. пу́нька, пунíта) žr. A 236 nr., plg. БРС 767; neretai apskritai daržinės (javams, šiaudams, šienui) pavadinimas, žr. AK 235 nr.; plg. ‘avidė’ A 231 nr. (kitur ir apskritai ‘tvarto’ reikšme, plg. Nosovičius СБН 538); vartotas sen. dokumentuose, žr. Jablonskis LŽ (vartojamas kitiems lituanizmams iliustruoti pateiktuose tekstuose). R. trm. пу́ня (пу́нька) gali žymėti įvairius ūkinius trobesius – daržinę, peludę, klėtį (įvairiems rakandams), tvartą, žr. Dalis ТС III 538; kaip dialektizmas pasitaiko ir liter. kalboje, plg. СРЯ III (1959) 750. Retesnis lenkų šnektose, plg. punia (puńka) ‘šieno daržinė, daržinaitė’ SJP V 433. Skoliniu iš lie. pū̃nė̃ ‘peludė, tvartas, gurbas, gardas, būda’ (plg. la. pūne, -is ‘šieno daržinė ar šiaip pastogė kam sudėti’) laiko Karskis Б 135, Preobraženskis ЭСРЯ II 153, Būga RR II 622, Fasmeris REW II 464 t., tačiau yra nemažiau kalbininkų, galvojančių apie atvirkščią skolinimo kryptį, žr. Frenkelis LEW 667.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 68

Antraštė:

pū̃nė, pūnė̃

Straipsnelis:

Lie. pū̃nė, pūnė̃, br. пуня, le. punia ‘daržinė šienui’, la. pune.

Šaltinis:

Откупщиков 1971, 123