Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pūti.

Antraštė:

pū́ti

Straipsnelis:

Sl. kalbose išskirtas etimolog. lizdas *pъv-, kuriam pirmiausia priskirtini v., reiškiantys ‘tikėtis, pasikliauti’ (s. sl. пъвати, s.-kr. ufati, č. doufati, le. ufać, r. уповать < *prasl. *pъvati; plg. dar minėtais sl. v. pamatuotus įvairių tipų vedinius: slovk. úp ‘viltis’, slovk. pevny ‘stiprus, tvirtas’ [ir kt. pvz.]. Bandant atsekti ide. sl. * pъv- saitus, siūlyta pastarąjį sl. lizdą sieti su s. i. pávate, punā́ti ‘(ap)valyti, švarinti’, su lie. pū́ti ‘faulen, gesti, irti’, laikyti skoliniu iš germ. kalbų (vok. hoffen) [žr. Фасмер М., ЭСРЯ, IV 164]; yra ir kitokių siūlymų - žr. tekste [439] ... [440]. Manome, kad pirmykštė sl. *pъv- reikšmė buvusi ‘daryti ar būti tvirtu, stipriu’, o iš pastarosios susiformuoja antrinė reikšmė ‘tikėtis’ ir ‘ištikimas, tikras, teisingas’. Tad labiau tikėtina, jog sl. *pъv- siejasi su ide. *peu- ‘mušti, įkalti’ (lo. paviō, gr. παίω), o ne su ide. *peu- ‘ švarinti, (ap)valyti’.

Šaltinis:

Варбот 1987, 439–441

Antraštė:

pū́ti

Straipsnelis:

Oset. æmbyjym : æmbyd / æmbujun : æmbud ‘pūti, dūlėti’. Kilęs iš iran. *ham-pu-; tai preverbo æm (← ham- suaugimas su šaknimi pū- ‘pūti, dūlėti’. Plg. persų anbūsīdan, pūsīdan, pehl. hambūsītan, šug. piy- : pud, iškašimų pīo, vachanų pītk ‘supuvęs, sudūlėjęs’, jazgulų pīw- : pəd- ‘pūti, dūlėti’, av. pū- (puyeiti ‘puva’), a-puyant ‘nepūvantis’, s. i. pū- (pūyati ‘pūva’), lie. pti, gr. πύω ‘pradedu tvinkti’, πύθω ‘pūvu’, lo. pus ‘pūliai’, puteo ‘puvu’, putidus ‘supuvęs’, go. fūls, vok. faul ‘supuvęs’. Priešais esantis m turėjo įtakos įprastiniam osetinų k. virtimui p → f, bet turėjo įtakos atsirasti skardžiajam p → b. Senasis kauzatyvas æmbujun yra æmbawum q. v. Čia priklauso ir fawyn ‘peikti, niekinti’. Oset. fyd/fud ‘kvailas’ yra laikomas senu leksikalizuotu pūta- ‘supuvęs’ dalyviu. Plg. æmbyd ‘supuvęs, sudūlėjęs’.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ I, 141

Antraštė:

pū́ti

Straipsnelis:

Bl. *pū́-la- ‘supuvęs’ (: pū́ti; plg. go. fūls, s. v. a. fūl ir kt. ‘supuvęs’ < germ. *fū-la- < ide. *puh-lo-).

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 103

Antraštė:

pū́ti

Straipsnelis:

Dažnai gerai dokumentuotose ide. etimologijose būna praleidžiami slavų kalbų pavyzdžiai. Pvz., kaip ide. **ǵenH₁- ‘gimdyti (rodit)’ reliktą baltų-slavų kalbose Brugmannas (1906: 512–513) nurodo darybinę priesagą *-źni- / -źnā- ?: la. pũznis, pl. pũznes : pũt, lie. pū́ti etc.

Šaltinis:

Blažek 2009, 45

Antraštė:

pū́ti

Straipsnelis:

žr. puiris

Šaltinis:

Каралюнас 1988-1996 (1997), 262—263