Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pažintas, gužutis, keksėti, lomė, bumbuorys, klauptė, bui, stirta, jungas, brekė, karkalas, kabeklis, erelis (arelis), slinkis, badyti, amba, ėdmenė, tiekti, var, kai, bėga, rūmas, vinkšnis, kapoti, krasė, maumelis, pailsęs, vožti, sausvėjis, garsus, prieseka, gotkos, kriaušia, snaudulioti, kemersis, aldyti, prievarta, kūla, pavidalas, medvilnė, berklai, dar, išaiža, doduoti, ciknagas, jušinti, kairus, builė, gvairys, éižėti, smegti, gagoti, rumbas, jūrė, dužas, badilis, rožyti, antukas, kilmė, dunguotis, gručkas.

Antraštė:

paži̇̀ntas

Straipsnelis:

Gr. γιγνώσκω. Praes. kamieno reikšmė ‘mokytis, sužinoti’ [221]. Praes. γιγνώσκω tiksliai atitinka, tačiau be reduplikacijos (plg. gr. γνώσκω), kitų ide. kalbų žodžius: lo. nōscō, s. persų xšnāsāhiy ‘kad pastebėtum’, aor. ἔγνων tikrai yra senas ir randamas s. i. jñeyā́ḥ (= γνοίης). Taip pat gr. γνωτός, lo. nōtus, s. i. jñātā́- paralelizmas. Taip pat kamienas dar ir perf. ἔγνωκα, s. i. jajñau, lo. nōuī bei dar kamienas, iš kurio yra padarytas s. sl. praes. vedinys znajǫ, znati ‘atpažinti’. Pagaliau γνώριμος ir t. t. gerai atliepia lo. ignōrō ir t. t. Bet lotynų kalboje yra ir kitas, galbūt senesnis, vokalizmas ignārus, plg. Benveniste, Origines 16. Egzistuoja ir kiti balsių kaitos laipsniai, pvz., gon- gotų žodyje kann, *gnə- lie. žodyje paži̇̀ntas, *gnē- s. ang. cnāwan, bet jų nerandame graikų kalboje. Žr. Pokorny 376–378. Veiksmažodžio fonetinė raida buvo sąlygojama γίγνομαι homonimijos. Balsio ō apibendrinimas graikų kalboje buvo nulemtas šios homonimijos.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 225

Antraštė:

paži̇̀ntas

Straipsnelis:

Toch. A käntsās- ‘prisipažinti’ formose: med. praes. käntsāsamträ ir part. praes. act. käṃtsāṣant. Šis veiksmažodis, giminiškas su toch. A āknats, B aknātsa ‘nežinantis, beprotiškas’, kurie atitinka gr. ἄγνωτος, s. i. ájñnāta- ‘nežinomas’, etc. [204] (be to, žr. taip pat toch. A knā- ‘žinoti’, B nān- ‘pasirodyti, pasireikšti’ < ide. *g̑̄- etc.), kilo iš ide. *g̑ə₁-, kurį liudija lie. paži̇̀ntas, go. kunþs ‘žinomas’ ir pakartotinai išplėstas *-i̯a- kaip A āknats, B aknātsa. Veiksmažodžio struktūroje prie šio seno vardažodinio kamieno tocharai pridėjo priesagą -s- = B -sk- Dėl šio aiškinimo plg. Van Windekens, Orbis 13 (1964) 613 ir toliau, kur aš manau, kad visiškai pagrįstai reikia atmesti pasenusius Duchesne-Guillemino ir Pederseno aiškinimus.

Šaltinis:

Windekens 1976, 204–205