Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pa-, remti, kramsnoti, bukšis, karsa, baislus, kokis, koks, koki, kokia, tirpti, srutos, gūdus, toks pats, klaukti, loti, makštìs, kazimelka, toveris, briauzgiu, džiaustyti, buvinėti, dažkart, gleižus, punia, dirgėlė, rojoti, skerpuivė.

Antraštė:

pa-

Straipsnelis:

A. Mejė [1951, 403] rašė: „Slavų no (priešdėlis ir priesaga), na- ir lie. pa- (priešdėlis), pó-, põ (prielinksnis) turi tą pačią formą ir balsių kaitą [...]. Tarnybinių žodžių formos tapatumas aiškiai rodo slavų ir baltų kalbų pradinį artumą“. Iš tiesų turėdamas atitikmenų kitose ide. kalbose ir su jomis sudarydamas [69] įvairius arealinius junginius, *pa (*pā) baltų-slavų zonos ribose sudaro bendrą vienetą. Dėl to šio priešdėlio perfektinį vaidmenį tarp veiksmažodinių darinių V. I. Abajevas [1964, 98] pavadino baltų-slavų-skitų izoglosa. O šio priešdėlio vartojimas liepiamąja nuosaka, kaip ir toch. A päklyos, B päklyauṣ ir ž. bulg. послушай < ide. *po-kleus [1958, 16] liudija ne tiktai tocharų-slavų, bet ir tocharų-baltų-slavų reiškinį – plg. lie. paklausỹk ‘t. p.’.

Šaltinis:

Непокупный 1976, 69–70