Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: pakulos, aukšlė, išdas, širta, ešerys, žvairas, abudu, verteiva, bybis, kumė, vinkšnis, dūlėti, ketira, pašinas, liaukos, tėtis.

Rezultatai

Antraštė:: pãkulos
Straipsnelis:: [Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr. Лаучюте Ю., Словарь балт. в сл. яз., Л., 1982), kurie fiksuojami jau s. le. kalboje:] pakul, pakula (p. 18) ‘lininis ar kanapinis audinys’ : lie. pãkulos.
Šaltinis:: Safarewicz 1983, 351

Antraštė:: pãkulos
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. па́кулле ‘pakulos’, plg. БРС 596 (čia ir spec. reikšmė ‘kamšalas’); Karskis Б 135 dar mini па́кля, įprastinį pakulų pavadinimą rusams, bet gerai pažįstamą ir ukrainiečiams. Lenkų įprastinė lytis pakuły. Lietuvos raštinių dokumentuose formos su -u- šaknyje siekia XVI a., žr. Jablonskis LŽ 157 tt. (plg. pakulny ‘pakulinis’, пакулная ‘pakulinė’). Iš lie. pãkulos yra ir rytpr. vok. Pakullas ‘pakulinė virvė’ Frišbyras PW II 117. Visos slavų kalbų formos paprastai laikomos skolintinėmis, žr. Fasmeris REW II 303; į пакля, be abejo, reikėtų žiūrėti, kaip į senesnį skolinį (< *пакъля). Tik Būga RR II 511 (nurodo ir r. trm. пакули ‘naminių vilnų pirštinės’) ir Endzelynas ME III 50, rodos, labiau buvo linkę formos пакля visai nekildinti iš lie. pãkulos (la. pakulas), o laikyti pačių slavų dariniu.
Šaltinis:: Urbutis 1969a, 66

Antraštė:: pãkulos
Straipsnelis:: R. пакля neturi slaviškos etimologijos, bet lengvai paaiškinamas kaip baltizmas (plg. lie. pãkulos), manant, kad pasiskolinta prieš iškrintant jerams: pakulos > *пакъля > пакля, t. y. prieš XI a. pabaigą.
Šaltinis:: Кипарский 1973, 68

Antraštė:: pãkulos
Straipsnelis:: [Recenzuojamas V. Kiparskio rusų istorinės gramatikos trečias tomas, kuriame aptariami ir literatūrinėje rusų kalboje vartojami baltizmai]. R. па́кля (nuo 1731 m.) < lie. pãkulos.
Šaltinis:: Sabaliauskas 1977, 384