Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pantas, katytis, mens, dyb, čystastis, čemoras, avynas, dvoka, žemobuolys, kygždyti, sparas, atagaira, stambus, šakalys, žlugtas, klyvuoti, vaškas, kamaninė bitė, gubulas, spursti, žymėti, loska, kukurūzas, kuilys, monyti, žebras, krėsti, pusdylis, arklas, tvanas, kulėti, byla, keikastis, blizgana, plindza, penėti, snaudas.

Antraštė:

pántas

Straipsnelis:

[V. Urbutis žymiai patikslino lie. žodžio pántas etimologiją:] Autorius paneigia K. Alminausko hipotezę, kad lie. pántas < vok. tarminis pant = Pfand (žr.: V. Urbutis, Dvi etimologijos pastabos. – Kalbotyra I, 1958, 220–222).

Šaltinis:

Топоров 1963c, 252

Antraštė:

pántas

Reikšmė:

Hahnenbalken in der Scheune

Straipsnelis:

Pokorno žodyne (žr. E. Frenkelio Lit. etym. Wrtb. santrumpas) 808 t. prie *pent- ‘treten, gehen’ randame vardažodinę lytį *pont(h)ā- //pn̥t(h)- ‘takas, kelias, brasta, tiltas’, kuri slypi s. i. panthās, av. pantā̊ (taip pat ‘laum, Stelle’), armėnų hun ‘brasta, kelias’ (< *pont), gr. πόντος ‘Meerespfad, Meer’, πάτος ‘takas’, lo. pōns (Gen. pontis) ‘Prügelweg durch Sümpfe, Brücke’, s. v. a. fend(e)o ‘Fussgänger’, v. v. a. vende ‘t. p.’, s. sl. pǫtъ ‘kelias’, r. путь ‘Weg, Bah’ [62–69]. Lo. pōns reikšmės ‘Prügelweg’ kitimas į ‘Brücke’ nuostabos nekelia, nes germ., bl., sl. seniausiais laikais statytieji tiltai ir buvo ne kas kita, o būtent ‘Prügelweg’. Rodos, darosi suprantama, kad su lo. pōns bei aukščiau paminėtais giminiškais žodžiais siejasi ir lie. pántas, pánta, kuriuos [70] Frenkelis Wb. 537 bei Briukneris FW 115 laiko skoliniais iš le. bant ‘Balken, Riegel’. Mano nuomone, visai nėra reikalo įtarti vykus tokį dalyką, o ir žodžio pradžios priebalsis b- neleidžia lie. pántas laikyti slavizmu (būtų lauktinas *bántas!).³⁸ [³⁸ Pr. Skardžius LW. lie. pántas, pánta nemini, taigi galbūt ir jis šio žodžio nelaiko slavizmu]. Manau, kad lie. pántas siejasi su la. pañts, pañta ‘Reihe, Glied; eine Schicht, Abteilung Getreide, Heu, Stroh in der Scheune’, kuriuos K. Būga [KZ 51 (1923) 155] kuronizmais (vietoj *puots) laiko esant giminiškus su la. pît ‘pinti’ – taigi ir su lie. pi̇̀nti ‘flechten’, pynà ‘Flechtwerk’ [ir kt.]. Vadinasi, lie. pántas ‘Hahnenbalken’ galime aiškinti kaip ir lie., la. sija, kuris siejasi su lie. siẽti, la. si̇̀et ‘binden’. Dar giminiški žodžiai yra Frenkelio žodyne s. v. pántis, péntis ‘kirvio nugarėlė’, pintis [71].

Šaltinis:

Jēgers 1958a, 61–71