Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: papas.

Antraštė:

pãpas

Straipsnelis:

Toch. A pyāpi, B pyāpyo ‘gėlė’ su formomis: A nom. pl. pyāpyāñ (arba pyāppyāñ), acc. pl. pyāpyās (arba pyāppyās); B acc. sg. pyāpyai, nom. pl. pyapyaiñ, acc. pl. pyapyaiṃ. Kalbama apie formą su intensyvine reduplikacija *pyā-pyā- (plg. A *pyāpyā-ñ, pyāpyā-ṣi ir t. t.; B buvo perėjimas į -(y)o kamienus, plg. Van Windekens, Orbis 13 (1964) 293 ir toliau), kurio elementas pyā- aiškiai atitinka s. i. pyā́(yate) ‘būti išpūstam’ < ide. *pei̯ā/ō- (toch. pyā- neatitinka *pei̯ē-) susisieja su s. i. šaknimi páyate, páyas- ‘skystis, vitalinė jėga’, pī́van- ‘išpūstas, stiprus’, gr. πῖαρ ‘taukai’ ir t. t., o taip pat toch. A pyaṣt- ‘guosti, raminti’ […]. Dėl reikšmės ‘gėlė’, plg. lo. flos, s. v. a. bluoma ir t. t. < ide. *bhel- ‘išpūsti’. Dėl šio aiškinimo, plg. jau Van Windekens, Lexique (1941) 104. Jį priėmė Mayrhofer, KEWA II 349 (1959), tačiau Lane, Lang. 21 (1945) 24, jos net nepaminėjo. Tačiau jo aiškinimą, kuriame toch. žodis gretinamas su la. pāpa, pāpis, pāpulis ‘pumpuras’, lie. pãpas, tikrai reikia atmesti, nes jis suponuoja ide. *p palatalizaciją tocharų kalbose.

Šaltinis:

Windekens 1976, 398