Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
par̃šas
Reikšmė:
papjautas kuilys, tekis
Straipsnelis:
Pr. prastian ‘paršas’,... lie. (par̃šas) ‘papjautas kuilys, tekis’, s. v. a. farah, v. air. orc ‘paršas’, lo. porcus ‘prijaukinta kiaulė’..., su kita priesaga – s. l. prasę, le. prosię ir kt. ‘paršas’; be abejonės, čia reikia ide. *póȓos ‘paršas’ atstatyti…
Šaltinis:
Euler 1985b, 87
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
Didelė ide. kalbų dalis išlaikė senąjį kiaulės vaiko pavadinimą: lo. porcus, air. orc, s. v. a. farah, chotansak. pāsa (< *parsa-) ‘kiaulė’, kurdų purs, s. sl. prasę, s. r. порося, r. поросёнок, ukr. порося, br. парася, bulg. прасе́, s.-kr. пра̑се, slov. prasè, č. prase, slovk. prasa, le. prosię, kaš. parsą, a. luž. proso, ž. luž. prose, polab. porsą, lie. par̃šas, pr. parstian. Patikimų etimologijų nėra.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1968, 172
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
Pr. parstian (< *parsisti̯an – taip taisytinas prastian E. ‘paršas’ : lie. par̃šas, s. sl. ПРАСѦ ‘paršas’, s. v. a. far(a)h, lo. porcus ‘kiaulė’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 78.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 271
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
Lie. par̃šas, s. pr. parstian, sl. *porsę, r. поросёнок siejami su i.-e. pork̑- ‘paršas, kiaulės vaikas’.
Šaltinis:
Трубачев 1973, 310
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
Lie. paršas giminiškas lo. porcus, porca ir t. t. < ide. *pork̑o-.
Šaltinis:
Buck 1949, 644
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
žr. vepr-
Šaltinis:
Otrębski 1967d, 220
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
Lie. paršas, sl. *prasę, iš kurio r. deminutyvas porosënok) sudaro opoziciją su svin. Slavų ir baltų *parša-, atitinkantis lo. porcus, reiškia ‘paršelis’.
Šaltinis:
Benveniste 1969, 63
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
Pr. prastian ‘paršelis’, lie. par̃šas, s. v. a. farah, v. air. orc ‘paršelis’, lo. porcus ‘rami kiaulė’, taip pat kotansakų pāsa- ‘kiaulė’ kaip ir finų parsas ‘paršelis’, su kitokiu sufiksu slavų kalbų žodžiai bžn. sl. prasę, le. prosię ir kt. ‘paršelis’ – neabejotinai visi yra kilę iš ide. *pórk̂os ‘paršelis’.
Šaltinis:
Euler 1985b, 87
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
[Kalbama apie žodžius, kurie žinomi plačiau už baltų-slavų arealą, bet kurių nėra latvių kalboje.] lie. par̃šas = r. порось (nėra latvių kalboje, bet plg.: lie. parši̇́ena = lo. porcīna ‘kiauliena’, lie. ‘paršẽlis’ = s. v. a. farheli ‘paršelis’).
Šaltinis:
Откупщиков 1988, 14
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
Sl. *porsę ‘paršelis’ kilęs iš ide. *pork̑os, kuris irgi reiškė kiaulės vaiką. Čia priklauso lie. par̃šas, s. pr. parstian ‘paršelis’, lo. porcus ‘paršẽlis’, s. v. a. far(a)h, vok. Ferkel ‘paršẽlis’, air. orc ‘paršelis’, ir. p̑āsa ‘kiaulė’ [62]. Pagal E. Benvenisto etimologiją *porko- iš *perk̑-, gėlės pavadinimo, plg. gr. πέρκος, s. i. pŕ̥śni- ‘dėmėtas’. Žinoma, kad laukinės kiaulės šešių mėnesių paršelio oda būna nusėta baltomis ir juodomis dėmėmis bei juostomis [63].
Šaltinis:
Трубачев 1960a, 62–63
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – lyginamuoju–istoriniu požiūriu aptarti vadinamąją pirminę baltų kalbų leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elememtus [ t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinmus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų eochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Ide. *pork̑o- ‘paršas’ išsaugojo lie. kalboje: lie. par̃šas (= chot. pāsa < *parsa, lo. porcus ir pr. vedinys parstian). Plg. sl. *porsę, -ęte, demin. iš *porsъ.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 227
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
Lie. par̃šas, pr. prastian (*parstian) ‘paršiukas, paršas’ (T. E. , K. Z.) Fraenkel I 542; Trautmann 408; Endzelin 219; Pokorny 841. LKŽ IX 430; LKA, koment. 41 ir žem. 75 (par̃šas): nėra distribucijos problemų. Lyginama su s. sl. (bažn.) prasę, s. r. porosja, r. porosënok ‘paršiukas, ‘paršas’, khotan. p̂āsa ‘paršas, meitėlis’, s. v. a. far(a)h ‘paršas, meitėlis’, farhilī(n), vok. Ferkel (plg. paršẽlis ir lo. porculus), umbrų purka, porca ‘porcās’, lo. porcus, s. air. orc ‘paršiukas, paršas’. Šis ide. žodis, kuris iš pradžių reiškė kiaulės jauniklį, latvių kalboje yra visiškai išnykęs ir todėl šia reikšme čia randame tikriausiai seną indoeuropietiško kiaulės pavadinimo (gr. ὗς, s. v. a. sū, vok. Sau, lo. sūs ir t. t.: M.-E. III 1129, 850), kurio savo ruožtu yra visiškai netekusi lietuvių kalba ir, atrodo, prūsai, deminutyvą suvȩ̄ns, sivȩ̃ns. Prūsų swintian „paršas, meitelis (Trautmann 443; Endzelin 260 t.) yra tik slaviškas skolinys, sukryžmintas su *parstian. Vadinasi, [146] ši izoglosa rodo sudėtingą situaciją, panašią į ankstesnę (žr. añkstas/agrs ir gėda/kàuns, todėl latvių kalboje, viena vertus, o lietuvių bei prūsų, antra vertus, kalbose, turime tą patį laiką tiek inovacinėje, tiek konservatyvioje srityse.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992, 146–147
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
Oset. xₒyǀxu ‘kiaulė, šernas’. Kilęs iš iranėnų *hu-, ide. *su- [...] av. hū posakyje hū-kəhrpa varāzahe ‘kiaulės-šerno pavidalu’, huš pərəsō ‘kiaulė paršėkas’ ¹[...] ¹K. Hoffmannas straipsnyje „Drei indogermanische Tiernamen in einen Avesta-Fragment“ (Aufsätze zur Indoiranistik II, Wiesbaden, 1976, 490–492), matyt, yra teisus, įžvelgdamas hū av. hū-kəhrpa ne defektuotą genityvą, o sudėtinio žodžio pirmojo komponento gryną šaknį. Av. huš pərəsō yra įsidėmėtina. Čia pərəsō kartu su sakų pā’sa ‘kiaulė’ gretinama su s. sl. prasę s.-kr., č. prase, ukr. nopocя, r. nopoceнoк, lie. paršas, lo. porcus ir pan. ir paliudija Avestos-Europos kalbų izoglosą, kaip atskirą skitų ir Europos kalbų sutapimą (žr. CEU 12–13)
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ IV, 254
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. парcю́к, паршу́к ‘meitėlis (išdaris kuilys)’. Dėl паршу́к ir pačių baltarusių парася́ (парасё) ‘paršelis’ kontaminacijos atsirado парашу́к ‘meitėlis’ 803 pnk.), žr. A 292 nr.; retesnė ‘kuilys’, žr. AK 291 nr. Iš rusų kalbos tarmių nurodomi variantai парсу́к, парсю́к (ir паршук) ‘meitėlis’, iš ukrainiečių – поршу́к, паршу́к (паршучо́к) ‘paršiokas (išdaris)’. Lenkų tarmėse pasitaiko parsiuk, parszuk ‘paršelis’ SJP IV 1020, parsiuk (dem. parsiuczek) ‘parš(iuk)as, meitėliokas’ Turska Wilno... I 224, POJW 79 (135 parśul’ak, parśulač́ek < lie. paršiuliùkas), Otrembskis JP XVI 83, poršuk, parš’uk, puršuk(a) ‘meitėlis; kuilys’ Zdancevičius LP VIII 346 ir kt. variantai. Iš lie. paršiùkas (: par̃šas); žr. Fasmeris REW II 317 t.
Šaltinis:
Urbutis 1969a, 66–67
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
Lie. par̃šas, lo. porcus ‘prijaukinta kiaulė’, s. v. a. farh ‘paršiukas’, r. trm. porosja ‘t. p.’, pr. parstian ir kt. (Skardžius, 1998a, 588).
Šaltinis:
Rosinas 1998, 283
Antraštė:
par̃šas
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Bl. st < ide. *k̑: pr. parstian ‘pig’, bet lie. par̃šas, sl. *pars-ent- (plg. s. sl. prasę, ru. porosënok). Ide. *pork̑-o- (dar plg. lo. porcus ‘pig’, s. v. a. far(a)h, s. ang. fearh ‘piglet’, ang. farrow).
Šaltinis:
Andersen 2003, 53–54
Antraštė:
par̃šas
Reikšmė:
Ferkel, (verschnittenes) Schwein
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Ide. *pórk̑-o- ‘Ferkel’ (plg. lie. par̃šas ‘Ferkel, (verschnittenes) Schwein’, pr. prastian ‘Ferkel’ [< *parsistian n.], s. sl. prasę, kilm. -ęte ‘Schwein, Ferkel’, s. r. porosja ‘Ferkel’, n. Av. pərəsa- ‘Ferkel’ [*parəsa-], kotanų pā‘sa ‘Schwein’ = lo. porcus ‘Schwein’, s. v. a. farh ‘Schwein’, vid. air. orc ‘Ferkel’) turėtų būti substantivizuoti iš *pork̑-ó- ‘gesprenkelt’, atsiradę iš šaknies *perk̑- ‘sprenkeln’. Darybinis pamatas buvo šakninis daiktavardis *pórk̑- / *pr̥k̑-´ ‘Sprenkelung, gesprenkeltes Tier’ (plg. gr. Hsch. πόρκας, πράκες ‘elnias’, πρόξ ‘Hirsch’), kur *k̑ apibendrintas iš tokių linksnių, kaip gen. sg. *pr̥k̑-és, dat. sg. *pr̥k̑-éi̯.
Šaltinis:
Lipp 2009a, 76–77

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas