Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pasėlys, spėka, gunkšys, mašna, lūpos, brautis, -jasi, elmėti, inkaras, maguoti, bare, imša, geležūnės, stabaras, snarglys, meknė, šviedrus, žerplėti, sintėti, anta.

Antraštė:

pasėlỹs

Straipsnelis:

Žr. sė́ju.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 57–58

Antraštė:

pasėlỹs

Straipsnelis:

S. air. sil neutr., -o- kamienas ‘sėkla (tiesiogine ir perkeltine prasme); kilmė’, nom. sg. cach síl ‘visa sėkla’. Britų kalbose jam atliepia valų hil ‘sėkla, palikuonys’, hilio ‘veistis’, v. bret. hil-heiat ‘sėklos sėjėjas’, Fleuriot, Dict. V. B. 211, bret. dishilia ‘kulti’ RC XLIII 141 ir toliau, ir taip pat valų sil ‘rasė, žuvies pieniai; pilvas’, pl. silod, kur žodžio pradžios s- britų kalbose yra išlaikomas nereguliariai (dėl šito išimtinio reiškinio plg. J. Loth, RC XIV 291 ir toliau, Ped. I 72, Jackson LHEB 517). Panašiai kaip Brugmanno (II, 1, 361 ir toliau) aprašytuose būdvardžiuose ir dalyviuose sutariama čia įžvelgti -lo- darinį iš šaknies *sē- ‘sėti’. Plg. lie. pasėlỹs, Stokus, US 295, J. Lohman, KZ Ergänzungsheft 10, p. 11; Pok. 890.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s109

Antraštė:

pasėlỹs

Reikšmė:

posiew, zasiew

Straipsnelis:

[Aptariami lietuvių kalbos deverbaliniai derivatai, susiję su antrinių veiksmažodžių perintegracijos procesais.] Tačiau lie. pasėlỹs ʻposiew, zasiewʼ < pasė́ti ʻposiać, zasiaćʼ.

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 169