Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: paskanda, gairuoti, kapšas, lėkausis, drukštoris, javas, kabarkštinti, dembti, ginsla, makynė, blaivėti, lapnus, velyti, nuosėda, aliksnis, karas, kraupus.

Antraštė:

paskandà

Straipsnelis:

Lie. skę̃sti, pr. auskiēndlai (Ott. III) ‘nuskandinti’. Fraenkel II, 801 t. s. v. skéndėti, 803; Trautmann 308; Endzelin 149; Toporov 171 t.; Mažiulis I, 124; Pokorny 930. LKŽ XII 842 t.: nėra distribucijos problemų. Ši leksinė šeima prūsų kalboje yra paliudyta kitomis formomis, iš kurių semantiniu požiūriu ypač įdomi auskandinsnan (acc. sg.) ‘visuotinis potvynis, krikšto vanduo’ (Trautmann 308; Endzelin 149; Toporov, A-D, 170 t.; Mažiulis I, 123), kuri lygintina su tokia lietuvių kalbos forma, kaip, pvz., paskandà (Fraenkel II, 795 s. v. skandi̇̀nti; LKŽ IX, 479) ir reiškiančia taip pat ‘visuotinis potvynis; amžinas prakeikimas’. Už baltų kalbų ribų šią šaknį turi ko gero tiktai graikai: gr. σκινδός ‘nardytojas’ arba ‘plaukikas’, tuo metu, kai latvių kalboje ji yra visiškai išnykusi, nes hidronimas Šķendene yra kuršiškos kilmės⁷⁸. [⁷⁸ Endzelin, ZSlPh 11 (1934) 130 (= Darbu izlasse, III (2), 177). Pažymėtina, jog, Mažiulio manymu, skę̃sti šeima kildinama iš šaknies *sek-. Iš jos taip pat kilo lie. sèkti ‘slūgti’ , la. sikt ‘leistis, slūgti’ (abu kalbant apie vandenį).]

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 158

Antraštė:

paskandà

Reikšmė:

pragaras; patvinimas, užliejimas; tvanas; nuskendimas; prapultis, pražūtis, pasmerkimas

Straipsnelis:

Religinis terminas paskandà (rytų a. paskundà) ‘pragaras’ vartotas lietuvių rašomosios kalbos rytinio varianto (vilniečių) autorių raštuose (Sirvydas, Jaknavičius, 1605 m. katekizmas ir kt.). Šia reikšme išlikęs tik apie Daukšius, kitur turi kitas pragarui artimas reikšmes: ‘patvinimas, užliejimas‘ (Alsėdžiai, Skriaudžiai), ‘tvanas’ (Stanevičiaus raštai), ‘nuskendimas’ (bažnytiniai tekstai), ‘prapultis, pražūtis, pasmerkimas’ (Grūžiai, Pasvalio r., Valančiaus ir Baranausko raštai). Greičiausiai iš jų jis XVII a. ar kiek anksčiau ir buvo Vilniaus vyskupijoje terminologizuotas, gavo pragaro reikšmę ir buvo pradėtas vartoti greta skolinio peklà.

Šaltinis:

Zinkevičius 2010d, 300