Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: paskui, nemuogė, svočia, gluosnys, gruodšaltis, dabartis, bekerėlis, obalis, darbas, gulbinti, dambis, erdvas, sulinis, drankis, išveržti, letvėža, špyskamara, kaimynė.

Rezultatai

Antraštė:: paskui
Straipsnelis:: [Arm.] əst ‘po (nach)’. [Lit.:] Pedersen, KZ 39, 431; W.-P. II J 9; W.-H. II 348; Adjarian II 1065. Tai šaknies *pos- ‘paskui, užpakaly’ (gr. πως, lie. pàs ‘an, bei’, s. sl. po ‘nuo, už, po’) -ti- išplėstinys kaip ir lo. post [...]. [...] indų ir baltų kalbos grupuojasi į kitą grupę, būtent, -qo- plėtinių grupę: s.i. paśca ‘užpakaly, vėliau’ , lie. paskuĩ ‘hierauf, nachher’⁷ [⁷savo paskaitose Joklas mini, jog čia dar prijungtini taip pat alb. mbas, pas (prielinksnis, valdantis genityvą) ‘nuo, už, po’. Plg. dabar Hamp, KZ 75, 23].
Šaltinis:: Solta 1960, 398

Antraštė:: paskui
Straipsnelis:: Prieveiksmis paskui turi būti kildinamas iš pas(a)ku pagal analogiją su tokiais žodžaiais kaip viduj ir viršuj. Šitaip paskui kilmė turi būti susieta kartu su instrumentalio ir lokatyvo linksiais. Bet tai iš tikrųjų nėra nei sustabarėjęs instrumentalis nei lokatyvas. Ulvydo nuomone, niekas aiškiai nėra įrodęs prieveiksmių formanto (i)ui datyvinės kailmės [Ulvydas K. Kai kurie lie. k. gramatikos klausimai. 1957 159].
Šaltinis:: Schmalstieg 1983, 159

Antraštė:: paskuĩ
Straipsnelis:: J. Otrembskis (Gramat. jęz. litew. Tom III 1956) lie. paskuĩ (adverb ir praposit) sieja su s. i. páscāt ‘hinter, nach’ (< *poskēt). Tačiau lie. kalbos duomenys šitam lyginimui netinka: kaip iš tuo pasakos eyt ‘za nim idą’, trm. iš paskõs ‘von hinter’ (trumpinimas iš pasakõs) aiškiai atsiranda pãsaku eina ‘geht hinterher’ taip galime paskui suvokti esantį sutrumpintą darinį, pertvarkytą iš pãsakas ‘Nachfolge, Folgen’. Šiandieninės formos paskui galūnė atsiradusi dėl loc. sg. viršuĩ (viršuj) įtakos.
Šaltinis:: Skardžius 1959, 442

Antraštė:: pãskui
Straipsnelis:: J. Otrembskis (Gramat. jęz. litew. Tom III 1956) lie. paskuĩ (adverb ir praposit) sieja su s. i. páscāt ‘hinter, nach’ (< *poskēt). Tačiau lie. kalbos duomenys šitam lyginimui netinka: kaip iš tuo pasakos eyt ‘za nim idą’, trm. iš paskõs ‘von hinter’ (trumpinimas iš pasakõs) aiškiai atsiranda pãsaku eina ‘geht hinterher’ taip galime paskui suvokti esantį sutrumpintą darinį, pertvarkytą iš pãsakas ‘Nachfolge, Folgen’. Šiandieninės formos paskui galūnė atsiradusi dėl loc. sg. viršuĩ (viršuj) įtakos.
Šaltinis:: Skardžius 1959, 442

Antraštė:: pãskui
Straipsnelis:: Szemerenyi’s (1964) pateikia keletą sinkopės iš indoeuropiečių kalbų, tarp jų graikų […] ir lietuvių (pãskui < pãsakui; 283).
Šaltinis:: Orr 2000b, 32