Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pat, kygždentis, audinė, teikti, rankinukas, varna, keršuma, graižus, butas, spėti, pasteras, maumokas, maturzė, kinkutis, amelis, springti, speiglys, kėbla, svilti, masinti, uoglis, musos, sudas, kupena, žarna, krampa, smėlis, tiekti, atbudinti, skausti, kuzijakas, kvapėti, kaušas, remeslas.

Antraštė:

pat

Straipsnelis:

Toch. A pat (dalelytė, dažnai po santykinio įvardžio), het. pat (dalelytė), lie. pat (konstrukcijose, pagal elementų sudėtį sutampančiose hetitų ir tocharų).

Šaltinis:

Иванов 1986 (1988), 53

Antraštė:

pat

Straipsnelis:

Gr. πόσις, -ιος masc. ‘sutuoktinis’ (ir namų šeimininkas). […] Senas ide. žodis, kuris žymi sutuoktinį tuo pačiu kaip ir namų šeimininką: s. i. páti-, av. paiti- ‘šeimininkas, sutuoktinis’, baltų kalbose lie. pats (iš senesnio pati̇̀s), la. pats ‘sutuoktinis’, toch. A pats, B petso ‘sutuoktinis’, lo. potis ‘galingas, kuris gali’, ide. *potis; žodis figuruoja senuosiuose dūriniuose: s. i. dampati-, av. dəngpaitiš, gr. δεσπότης (žr. šį žodį) arba su šaknimi, kurią randame gr. žodyje οἶκος, s. i. viś-páti ‘namų šeimininkas’, lie. viešpats, lo. hospes ‘svečias’, germ. k. go. bruþ-faþs ‘sužadėtinis’, tačiau slavų kalbose, pvz., r. gos-podĭ ‘viešpats, Dievas’ – sunkumų sudaro dantinis skardusis, plg. Szemerényi 373, 383. Šios formos iškelia prblemų. Gali kilti klausimas, ar greta *poti egzistavo konsonantinė šaknis *pot. Iš pradžių šis požiūris buvo palaikomas Meillet, MSL 10, 1898, 138 ir toliau, Ernout-Meillet s. u. potis, vėliau kitų mokslininkų, būtent Benveniste, Word 1954, 256 = Problèmes 301–307. Atvirkščiai Szemerényi, Syncope 337–383, stengiasi visas formas susieti su *poti. Etimologines hipotezes žr. Szemerényi, o. c. 388 ir toliau. Jei Szemerényi atsisako atstatyti senąjį *pot-, ketindamas svariais argumentais nuginčyti analizę, kuria nuo Pedersono *poti išvedama iš dalelytės *pet- ‘tapatus, pats’, tai *poti reiškia asmenį konkrečiai, ipse. Ypač aškiai ši analizė buvo pateikta Benvenisto, l. c., kuris pabrėžia *pot- daiktavardėjimą į *poti, norint nustatyti šeimininką ir dalelytės *pot, pet vartojimą su įvardžiu, norint nusakyti tapatybę (ipséité). Szemerényi atmeta visus gretinimus su lie. pàts, pàt, het. pat ‘net’ (kuri atliepia s. persų patiy ‘be to’ = prielinksnis av. paiti. Taip pat žr. πότνια.

Šaltinis:

Chantraine DEG 3, 931

Antraštė:

pat

Straipsnelis:

…palyginti 1) Het. -pat (= *-pH₃t? – nulinis laipsnis dėl enklitinės pozicijos), lie., la. pat (the same? pilnasis laipsnis kaip ir žodyje pats?) ‘just’, ‘also’, ‘self’ ← adv. ‘willing’ (?), 2) gr., lo., sanskrito patē̆r, pitár (nulinis laipsnis, pilnasis laipsnis lo. potis, gr. πότις, s. i. pátiḥ ‘tėvas’ ← adj. ‘willing’. Mes negalime priimti O. Szemerénio požiūrio, kad het. -pat, būdamas identiškas su praep. poti, neturi nieko bendra su lie. pat, vartojamo kaip rusiškų konstrukcijų kalkės [Szemerényi, O. Syncope in Greek and Indo-European and the Nature of Indo-European Accent. Naples 1964, p. 357]. Rusų įtaka yra jauna, o pat ir latvių k. yra įprastas ta pačia reikšme, kuri artimesnė hetitams, nei rusams.

Šaltinis:

Palmaitis 1979, 33

Antraštė:

pàt

Reikšmė:

же (сам)

Straipsnelis:

žr. tapatybė

Šaltinis:

Журавлев 2006, 452–453