Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: paustis, šėžis, pabiros, dievaži, busti, lėlis, smilti, gulta, smirdus, mundiera, doktorius, meklys, kėsčias, šiūras, iltis, gilendra, naktkailiniai.

Antraštė:

pausti̇̀s

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su labialiniu *p̣ žodžio pradžioje:] 10.13 uralų *puča ‘plunksnos, pūkai’,(sam. boc'ce ‘plunksnos, pūkai’, mard. pəš-tə̑l ‘plunksnos’) ~ ide. *pous- ‘gaurai ant kūno, pūkai’ (lie. pausti̇̀s ‘plaukai (ant gyvulio), r. пух Fraenkel 554) ~ kartv. *pačw- ‘gaurai ant kūno’ (gruzinų pačɯ-).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 341

Antraštė:

pausti̇̀s

Straipsnelis:

[Kaip jau minėta alb. sh laikytina ne tik sk, bet ir ks atspindžiu:] alb. push ‘Wolle, die den Faden von Wolltüchern deck; pūkeliai, esantys ant lapų ir vaisių’ ne skolinys iš turkų puṣ ‘(pa)dengiantis, (už)dengimas’ (taip – G. Meyer), o remiasi *puks- ir tiksliai atliepia r. puch ‘plonyčiai, vilnoniai plaukeliai’, lie. paustis ‘žvėrių, gyvulių plaukai’, paustẽlė ‘(žvėrių) plaukeliai’.

Šaltinis:

Çabej 1972, 147

Antraštė:

pausti̇̀s

Reikšmė:

‘gyvulio plaukai’

Straipsnelis:

R. пух, le. puch ‘pūkai, gyvaplaukiai’ < *pouqso-s ir laikoma giminiškais su s. v. a. fuhs ‘lapė’, žr. Walde Wrgl. Wrtb. II 83. Semasiologiškai šioms sl. formoms artimesnis lie. pausti̇̀s, žr. Arumaa Lit. mundartl. Texte a. d. Wiln. Geb. 9; sl. puxъ verčiau kildinti iš *pousos. Lie. žodžio priesaga panaši į r. formos шерсть ‘vilna’.

Šaltinis:

Endzelīns DI, III (2), 87

Antraštė:

pausti̇̀s

Reikšmė:

‘gyvulio plaukai’

Straipsnelis:

Alb. push m. ‘pūkeliai, vaisių pūkeliai’. Nei iš gr. πόκος ‘vilna’ grupės, nei iš turkų puṣ ‘apdengtas’ (G. Meyer). Žodis yra vietinės kilmės, kilęs iš *puks- arba *pusk- ir gretintinas su r. puch ‘pūkai, pūkeliai, ploni ir minkšti gyvulių plaukai’, lie. pausti̇̀s ‘gyvulio plaukas’. Dalinis albanų atitikmuo slavų ir baltų kalboms.

Šaltinis:

Çabej 1965b, 2, 30–31 (50)