Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pavelt.

Antraštė:

pavelt

Reikšmė:

(jis) nori

Straipsnelis:

[Bendrų ide. ryšių žodis -] arm. gełj ‘ilgesys’. Adjarian, Arm. Wurzelwörterbuch II 127 t. t. perima Meilleto (MSL 11, [1900] 393) požiūrį. Pagal jį gełj priklausytų bendraide. šakniai *u̯el- ‘norėti’, Walde-Pokorny I 294. (Kaip aiškintinas čia prirašytas arm. geł ‘grožis’ […]). Šaknis *u̯el- labai dažnai pasitaiko arijų kalbose (s. i. vr̥ṇāti, vr̥ṇīte ‘renkasi, nori’, vára- m. ‘pasirinkimas, noras’, av., s. pers. var- ‘rinkti(s), norėti’, ir kt.) [34], germ. (go. wiljau, wiljan, kauzat. waljan, s. v. a. wellen ‘(pasi)rinkti’, s. v. a. wala f. ‘(pasi)rinkimas’), mažiau graikų kalba (ἔλδομαι ‘ilgiuosi, trokštu’), lo. (volo, velle ‘norėti’), lie. (pa-velt ‘er will’, vilti̇̀ ‘Hoffnung’) ir sl. (s. sl. volj̨, voliti ‘labiau norėti, pageidauti’, volja ‘valia, noras, ketinimas’). Mažiausiai reliktų yra keltų kalboje (kymr., korn., bret. grull ‘geriau, veikiau’) ir arm. kalboje.

Šaltinis:

Solta 1960, 33–34