Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
pažel
.
Rezultatai
Antraštė:
pažèl
Straipsnelis:
Pedersonas [Pedersen, H. (1938), Hittitisch und die anderen indoeur. Spr., 46]
r-
kamienas neutrum daiktavardžio
kallar
‘nepalankus, unfavourable’¹ [¹ Het.
kallar
vartojimą ir kaip būdvardį remia het.
kurur
neutrum, kuris reiškia ne tik ‘priesiškumas, nesantaika’, bet ir ‘priešiškas, nedraugiškas’ (ir ‘priešas’)] lygina su s. air.
galar
‘liga, šleikštulys, skausmas’, o pastaroji keltų leksema galimas daiktas giminiška su s. isl.
galli
m. ‘žala, nuostolis, klaida, yda’, lie.
žalà
‘nuostolis, eibė, širdgėla, sužeidimas’, lie.
žali̇̀ngas
‘piktybinis (apie žaizdą ir pan.), padarąs nuostolių’, ukr.
zólok
‘žaizdos skaudulys, neužgijusi žaizda’, r.
pozóla
‘liūdesys, sielvartas, rūpestis’; visas šias lytis Pokorny (IEW, 1959, 411) pateikia lizde
g̑ʰal-
(jeigu analizuosime tik pastaruosius žodžius, tai rekonstruoti prolytę *
g̑ʰal-
vistiek bus kebloka [214], nes pvz. ide. *
g̑ʰal-r̥-
pamatuotas het. kalbos žodis lauktinas su vienu priebalsiu
l
). Taip susiklosčius reikalams, lemainti yra lie. lytis
pažèl
‘veltui, be reikalo, bergždžiai, tuščiai’, kuri Frenkelio (LEW, 1962: 560) nuomone siejasi su lie.
žalà
etc.; aišku, kad lie.
pažèl
šaknies
e-
vokalizmas nedera su tariamos prolytės ide. *
ǵʰal-
balsiu
a
⁵ [⁵ Jeigu la.
zalba
bei
zȩ
yra, kai juos pateikia Frenkelis (LEW, 1962, 560), indigenūs la. žodžiai, tai la.
zȩlba
‘žala, nuostolis’ gali atspindėti senąjį
e-
vokalizmą; latgalių
zalba
‘žaizda’ šaknies
a
dėl šiai pažįstamo reiškinio yra iš
e
. Kad la. kalbos daiktavardžiai besibaigią
-ba
gali būti skoliniai iš r. kalbos, mini Endzelynas (in: Zeitschr. f. vgl. Sprachforsung, 1911, 44, 44–69]. Vadinasi, pats s. air.
galar
(< keltų *
galaro-
, kuriuo remiantis postuluojamas ide. šaknies
a-
vokalizmas, gali būti kildinamas iš ide. *
g̑ʰl̥h₂ero-
, plg. s. air.
talam
‘žemė’ < ide.
tl̥h₂e-mon-
(čia ide.
CR̥h₂e-
> keltų
CaRa-
). S. air.
galar
susiformavimą galime aiškinti netiesioginių linksnių kamieno apibendrinimu paradigmai, o tada ide. nom.-acc. sg. neutrum
r-
kamieno daiktavardžius rekonstruojame *
g̑ʰolh₂-r̥
ar *
g̑ʰelh₂-r̥
. Iš tikrųjų pirminės minėto
r-
kamieno daiktavardžių paradigmos tęsinys gali būti het. nom.-acc. pl. neutrum
kallar
[214] (< ide. *
g̑ʰelh₂-ōr
). Sunkiau paaiškinti het. instr. sg.
kallarit
, nors įmanomas dalykas, kad pastaroji het. lytis remiasi nykstančio vokalizmo kamienu *
g̑ʰl̥h₂er-
. Het. geminata
ll
kallar
atsiranda dėsningai (ide.
Rhx
prieš balsį virsta het.
RR
, plg. het.
tarra-
‘pajėgti, galėti’: het.
tar̮-
‘įveikti, nugalėti’). Germ., sl. ir didesnė dalis bl. leksemų yra
set
ar
aniṭ
šaknies tęsiniai. S. isl.
galli
m. ‘nuostolis, eibė, širdgėla, klaida, yda’ bei s. da.
galle
m. ‘t. p.’ yra abstraktaus daiktavardinio
-an-
vedinio nom. sg. Manau, kad germ. lyties *
gallan-
geminate
ll
< ide. *
lh₂n-
; tada germ. *
gallan-
yra
-an-
vedinys iš germ. *
galla-
< ide. *
g̑ʰolh₂-no-
. Galime spėti, kad lie.
pažèl
(pastarosios kirtis signalizuoja, kad žodžio gale išnykęs nekirčiuotas balsis),
žalà
(s. lie.
żałá
),
žalìngas
(s. lie.
żal̇̀ngas
,
żali̦ngas
,
żali̦gas
,
žaliti
‘kenkti’,
žaloti
‘žeisti’, ‘luošinti’, ukr.
zólok
, r. trm.
pozóla
po priebalsio
l
prieš balsį yra išnykęs laringalas.
Šaltinis:
Rikov 1992
, 213–215
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas