Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pešti, smiltis, kambarys, kušėti, puokštis, kėsoti, skiautė, nuodžia, petis, jūruoti, šarmonys, rumtas, būgti, kamlys, grūstis, smelus.

Antraštė:

pèšti

Reikšmė:

rupfen

Straipsnelis:

žr. pekus

Šaltinis:

Otrębski 1966b, 50–51

Antraštė:

pèšti

Straipsnelis:

Alb. pillë f. 'įrankis linams šukuoti'. Tai nėra vietinės kilmės žodis, kuris būtų giminiškas su gr. πέκτω 'šukuoju, suku', lo. pecto, -ere 'šukuoti, karšti', lie. pèšti.

Šaltinis:

Çabej 1965b, 13, 47

Antraštė:

pèšti

Straipsnelis:

Germ. feht-a- ‘fechtuotis, kovoti, kautis’ (s. ang. feohtan ‘kovoti, grumtis, fechtuotis’, s. fryz. fuichta ‘t. p.’, s. saks. fehtan, s. v. a. fehtan ‘kovoti, ginčytis’, v. v. a. vechten, n. v. a. fechten, be abejo, yra pamatuota bendraide. v. šaknimi *pek̑- ‘pešti, pešioti, rauti’, kuri daugelyje kalbų išplečiama formantu t. Reikšmės pokytį ‘pešti, rauti’ → ‘kautis, kovoti’ puikiai paliudija lie. kalba. *pek̑-: (germ.) fahs-a-m ‘plaukai’ regime s. isl. fax; s. ang. feax, s. saks. fahs, s. v. a. fahs, lie. pešù, pèšti ‘rauti, traukti (plunksnas, plaukus), šiaušti, taršyti’ refl. ‘vienas kitą pešti, peštis, rietis, muštis’, gr. πέκω ‘šukuoju (ir vilną), kerpu vilną’. *pek̑-t-: lo. pectō, pexī, pexum, -ere ‘šukuoti (ir vilną), ravėti’, gr. πεκτέω ‘kerpu’. Čia dar gali būti priskiriamas ir bendraide. žodis *pek̑u- ‘gyvulys, galvijas’ [190], tačiau minėtas ryšys nėra patikimas (pamatinė *pek̑u- reikšmė turėtų būti ‘avis’ ar pan. (t.y. žvėris, kuriam nupešiojama vilna).

Šaltinis:

Seebold 1970, 190–191

Antraštė:

pešti

Straipsnelis:

žr. pekus

Šaltinis:

Kuzavinis 1967b, 100–102

Antraštė:

pèšti

Reikšmė:

(Haare) ausreißen, (Wolle) zupfen

Straipsnelis:

žr. pekus

Šaltinis:

Casaretto 2004, 194