Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pelenai, įsnaujė, skurti, bernytis, capnyti, šikaminė, kiltas, glausti, šitai, kuršis.

Antraštė:

pelenai̇̃

Straipsnelis:

Alb. pjalm m. ‘geri miltai, kvietiniai miltai’, pjalm bore ‘sniego sūkurys’, pjalm lulesh ‘žiedadulkės’. Kaip *pelm gretinamas su lie. pelenai̇̃, la. pèln ‘pelenai’ (M. E. Schmidt KZ 50 (1922) 243 ir 248), bet būtent su lo. pollen ‘kvietiniai miltai, labai smulkios dulkės’. Rum. pielm, piemm ‘kvietiniai miltai, kuriuos deda į kukurūzų tešlą’ padarytas iš alb. žodžio (N. Jokl), o tiksliau – iš jo tarminės formos pjelm, turinčios tą pačią reikšmę.

Šaltinis:

Çabej 1965 b, 16–17 (48)

Antraštė:

pelenai̇̃

Straipsnelis:

pelanne E. 37 ‘pelenai’: lie. pelenai̇̃, s. sl. ПОПЕЛЪ, r. пепел ‘t.p.’, gr. παιπάλη, lo. pollen ‘smulkūs miltai’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 392.

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 274

Antraštė:

pelenai

Straipsnelis:

Žr. spledėti

Šaltinis:

Antraštė:

pelenai

Straipsnelis:

Lie. pelenai (pl.), la. pelni (pl.), pr. pelanne, s. sl. popelŭ (vėliau pepelŭ) ir t.t., galbūt (kaip ir lo. cinis ‘pelenai’ giminiškas gr. κόνις ‘dulkės’) giminiški lo. pulvis ‘dulkės, milteliai’, pollen ‘miltai, dulkės’. Vystymasis ‘dulkės’ → ‘pelenai’. Mažiau tikėtina, kad siejasi su s. sl. polěti, paliti ‘sudeginti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 74

Antraštė:

pelenaĩ

Straipsnelis:

[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadarą rodo tam tikra šaknies ir afiksų kombinacija. *pel-en-, *pl̥-n- ‘feines Mehl, Staub’: lo. pollen, kilm. pollinis ‘id.’, pr. pellane f., lie. pelenaĩ m. pl., la. pȩlni ‘Asche’.

Šaltinis:

Oettinger 2004, 186

Antraštė:

pelenaĩ

Straipsnelis:

[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 2 protoslavų/protobaltų popelъ/pelenā, br. popel, ukr. popil, r. pepel, lie. pelenaĩ, la. pelni, pr. pelanne.

Šaltinis:

Novotná, Blažek 2007, 332