Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: pelkė.

Rezultatai

Antraštė:: pélkė
Straipsnelis:: [Lie. ir alb. žodžiai liudijantys šių kalbų leksikos ryšius, ieškotini pirmykštės žemdirbystės, gyvulininkystės bei medžio apdirbimo terminijoje:] alb. pelk ‘Fluβbett, Wasserbecken’ taip pat ‘Tiefe’: lie. pélkė ‘Sumpf, Torfbruch’, Meyer EW p. 326.
Šaltinis:: Jokl 1963, 150

Antraštė:: pélkė
Straipsnelis:: pelky E. 287 ‘bruch’ (= ‘Sumpfboden, pelkė’): lie. pélkė, la. pel̃cė, gr. παλκός πηλός Hes. ir kt. ME s. v. pel̃ce su liter.
Šaltinis:: Endzelīns DI, IV (2), 274

Antraštė:: pélkė
Straipsnelis:: [Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю. Словарь балт. в сл. яз. Л., 1982), kurie fiksuojami jau s. le. kalboje:] pelka (p. 19), buvo rašoma ir pelca (žr.: K. Jablonskis. Lie. žodžiai s. Lietuvos raštinių kalboje. K., 1941) ‘bloga žemė’: 1571 – lie. pélkė.
Šaltinis:: Safarewicz 1983, 350

Antraštė:: pelkė
Straipsnelis:: [pelkės pavadinimai siejami su spalvų pavadinimais: su ‘baltas’]... su ‘pilkas’, pvz. gr. πελιός, πολιός, lie. pi̇̀lkas ‘grau’ – gr. πηλός, lie. pélkė, pãlios ‘Moor’ (Walde-Pokorny II 53 t., 66, Pokorny IEW 799, 804 t.) ir t. t. Idėja pelkės pavadinimus susieti su spalvų pavadinimais priklauso W. Schulze (SB Pr Ak. 1910, 788 = Kl. Schriften 112), dėl ko Walde-Pokorny II 66: „Galutinai pagrįstas Schulzės požiūris man neatrodo“.
Šaltinis:: Merlingen 1978, 66

Antraštė:: pélkė
Straipsnelis:: Spekuliatyvines lo. palus (< *pel- ‘tekėti’, *pel- ‘pilkas’, toliau – lie. pélkė) etimologijas, paskelbtas Walde-Hofmano žodyne (Walde-Hofmann II 243) atmetame ir minėtą lo. leksemą gretiname išskirtinai su lo. palam ‘atvirai, viešai’, kurio pirminė reikšmė, kaip manoma, [14] yra ‘plačiai pasklisdamas’. Lo. palam savo ruožtu patikimai gretinamas su r. полый (žr. Walde-Hofmann II 237).
Šaltinis:: Трубачев 1973 (1975) а, 14–15

Antraštė:: pélkė
Straipsnelis:: Gr. παλάσσω ‘aptaškyti purvu’ [...]. Ekspresyvus veiksmažodis, kurio priesaga apibendrinta visame asmenavime verčia galvoti apie ἁιμάσσω, λαιμάσσω, σταλάσσω. Senas gretinimas (Curtius, Grundzüge 288) su πάλη ‘miltai’ ir su παλύνω ‘apibarstyti’ yra tik galima, bet ir Ficko etimologija, kuriai pirmenybę atiduoda Bechtel, Lexicologus s. u., kuris gretina su πάλκος· πηλός (Hes.) ir su lie. pélkė, nėra geresnė.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 3, 852

Antraštė:: pélkė
Straipsnelis:: Alb. pelg m. ‘klanelis, vandens klanas; gili vieta jūroje,upėje ir t. t.’ D. Camarda sugretino su gr. πέλαγος ‘jūra’, G. Meyeris – su lie. pélkė, gr. πελκός πηλος, lo. palus ‘pelkė’, H. Barić pagal pamatinę formą *po-leugā su lie. liũgas. Walde-Pokorny jį laiko skoliniu iš graikų. Pagaliau N. Joklis artimiausiu giminaičiu laiko ilirų genties pavadinimą Πελαγόνες. Greičiausiai skolinys iš πέλαγος, kuris giminiškas su šiuo žodžiu pagal ide. pagrindą. N. Joklio suponuojamą pirminę formą pellëg dabar patvirtina senieji kalbos šaltiniai.
Šaltinis:: Çabej 1965a, 18–19 (41)

Antraštė:: pélkė
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. пе́лька ‘properša, akivaras, prasrava, neužšalęs vanduo viršum ledo’ MC 167, C 144, (liter. kalboje reikšmė ‘akivaras, eketė’), plg. БРС 540, 653; plg. dar пе́лка ‘loma, nedidelis slėnis, lankelė’ C 144; sen. dokumentų пелка (пелька, пелъка), пелкя (пелъкя) ‘pelkė’ Jablonskis LŽ 159 tt., 233, 318. Dalis ТС III 29 tik su klaustuku duoda пелька reikšme ‘прорубь’. Tas pats žodis galėtų būti ir ukr. пелька ‘ryklė, gerklė’ (perkeltine reikšme). Br. trm. пе́ля ‘gilesnė vieta vandenyje (stovinčio vandens duburėlis upelyje) ’ MC 167, пель ‘loma, duburys laukuose (ppr. apskritas) ’ C 144 veikiausiai yra retrogradiniai dariniai iš пел(ь)ка < lie. pélkė ‘bala; klanas’, plg. Blesė StB V 17. Iš lie. (ar pr. pelky) yra ir rytpr. vok. Pelk ‘tokios paviršiaus durpės’ (bei pirmasis Pelkegras ‘prasta, gyvulių nemėgstama pelkių žolė’ sandas) Frišbyras PW II 131.
Šaltinis:: Urbutis 1969a, 67

Antraštė:: pelkė
Straipsnelis:: Rytų slavų kalbų baltizmų пель, пе́лька, ловж, ло́вжа, олєс paplitimas šiaurės rytų Polesėje labai ribotas: šios leksemos paliudytos šiauriniuose Černigovo apskrities rajonuose, o piečiau jų nefiksuojamos. Plačiausiai paplitęs apeliatyvas твань: šiauriniuose Černigovo apskrities rajonuose, Sumos apskrities šiaurės rytuose.
Šaltinis:: Черепанова 1973, 72

Antraštė:: pélkė
Straipsnelis:: Slavų kalbose užfiksuota nemažai su vandeniu susijusių baltizmų: br. пе́лька ‘nedidelis vandens telkinys’, пель ‘pelkė’ – visame Polesės regione; le. rašt. pam. pelca, pełka(ła) ‘prasta žemė, žemuma; pelkė’; r. пе́лька ‘eketė’ (vak., briansk.); ukr. пе́лька ‘t. p.’, пела́ ‘didelė vandens pilna duobė’ (Polesė) ← lie. pélkė (Лаучюте 1982, 19t. ir kt.).
Šaltinis:: Laučiūtė 2006, 456