Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: perėti, leisti, bitis, atuodogiai, atuodaugiai, atuodugiai, pravesti, deringas, kurkti, truotas, gruodiškas, donis, gizelis, kinivarpas, dilčius, mauka, sėmenes, varyti, augti.

Antraštė:

perė́ti

Straipsnelis:

Su go. wans ‘stokojąs, trūkstąs (ko nors)’ galbūt siejasi pirmoji lie. vañskariai ‘neišperėti kiaušiniai’ dalis (Mitteilungen d. Litauiscen Liter. Gesellschaft. Heidelberg 1883 I 52) bei la. vànskaris, vànskars ar vànskare ‘perėti, bet pasilikę bergždi kiaušiniai’ [403] Šiandien ‘brüten’ lie. kalboje yra perė́ti, la. perêt, todėl pastarąją v. šaknį reikia bandyti įžvelgti antroje minėto dūrinio dalyje. Tai įmanoma, jeigu darysime prielaidą, jog čia įvykusi v – p disimiliacija į v – k (kaip bl.-sl. *u̯ekeros ‘vakaras’ šalia lo. vesper?; plg. dar lie. klebõnas šalia plebõnas ‘dvasiškis’, kur k < p). Tokiu atveju vans- būtų senesnis nom. s. (< *vana-s). Lingvistai (Fick A. Vergl. Wb. d. idg. Spr. 1890; Prellwitz W. Et. Wb. d. griech. Spr. Göttingen [ir kt.]) minėtus bl. v. gretina su lo. parere ‘gimdyti’, s. v. a. far(ro) ‘jautukas, buliukas’, tačiau juk ‘perėti’ ir ‘gimdyti’ skiriasi iš esmės. Pritariu Miklošičiaus (Miklosich Et. Wb. d. slav. Spr. 240), Vondrako (Vondrák Vergl. Slav. Gr. I 400) nuomonei, kurie lie. perė́ti, la. perêt sieja su slov. perśti ‘žėruoti’, bažn.-sl. para ‘garas, dūmai’, pariti ‘(nu)plikyti, šutinti’, r. преть ‘su(si)šildyti’. Pastarasis aiškinimas galimas, nes perėti reiškia šildyti, plg. oland. broeien ‘šildyti, (nu)plikyti, perėti’ ir v. v. a. bruot ‘karštis, (paukščių) perėjimas’.

Šaltinis:

Endzelīns DI III (1), 403–404