Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: perstekė, nūkritūlis, dvaronka, dukšterti, austinis, padėklas, šėžis, keršuma, smigus, iš-naršyti, svirtis, lydavoti, veldė, mėlenas, kleipti, sė́ti, berniškė, mėtyti, bliaukti, ikšiolei, ankštara, dvanas, drevėti, dibinas, gurbus, kabalduoti, nėščia, capėti, slėdės, raustėti, kregždinga, kukuris, gogai, dumšlinti, duonis, narštas, balsomas, varnėnas, grūstuvas, kirnas, baimė, smaiglus, puoselėti, gryva, kasulė, mynė, jūšė, kuzjakė, aketis, gerklė, dargyti, didžiažuvis, kakti, medeine, kurta, pūškas, kremblys, gunglinti, grikai, bobutuoti(s), drėžti, lakamė́ža, garmuolis, kemėras, gubas, briauzgiu, burkšt, godlyvas, roguitės, gaidas, luobtuvas, grebėstas, jakė, kupinis, vorupė, paskendūlis, židinys, spūdėti, kukurė, svarus, stypa, spėrus, sermėga, sarpus, paskui, nemuogė, svočia, gluosnys, gruodšaltis, dabartis, bekerėlis, obalis, darbas, gulbinti, dambis, erdvas, sulinis, drankis, išveržti, letvėža, špyskamara, kaimynė.

Antraštė:

perstekė̃

Straipsnelis:

Lie. perstekė̃ (per̃stekę) E. Frenkelis laiko germanizmu (dar plg. ir kitus žemaičių per̃stekė, perstekė, perstekas, perstekis, perstikė̃, perstikis, perstẽklė, pérsteklė, per̃štekė, per̃štikė, per̃štikis, stãkė, štãkė), tačiau sunku patikėti, kad per- pridėtas pagal lie. pérdurti ir kt., nes: 1. per- jungimas su daiktavardžiu nesiderina su funkcijomis, būdingomis tokiems priešdėliams (reiktų galvoti, kad pirma paskolinus veiksmažodį, vėliau iš priešdėlinės lyties padarytas žeberklo pavadinimas; tai mažai tikėtina); 2. lie. veiksmažodiniai įrankių pavadinimai paprastai neturi priešdėlių; 3. kalbamas žeberklo pavadinimas visur tariamas su per-, o žemaičiams ir jų kaimynams aukštaičiams pažįstamas tik par(-). Tad lie. per̃stekė̃ (per̃štekė̃) ar nebus iš kiek kito šaltinio (su v. priešdėliu ver-?), negu stãkė (štãkė)?

Šaltinis:

Urbutis 1967, 89