Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: petys, biza, smagyti, cyrulis, šumpis, grabsterėti, baisėtis, druska, kaplys, micė, strėgti, židinys, tuskėti, urkioti, bryzėlė, kiaukt, grumblas, gaivus, nirsti, kvieslys, murmulys, klėtis, tetraitė, ėrištis.

Antraštė:

petys

Straipsnelis:

Nemaža dalis ide. k. žodžių, žyminčių sąv. petys priklauso iš ide. prokalbės paveldėtų žodžių grupei, kur tolesnis semantinis šaltinis nėra žinomas (tai žodžiai < ide. *om(e)so-s; s. i. aṅsa, arm. us, lo. umerus ir t. t.). Kitų žodžių, žyminčių šią sąvoką, pradinė reikšmė greičiausiai buvo 'mentė', kur toliaus etimol. siejama sąv. 'plokščias', 'platus', 'jungti'. Lie. petys, pr. pettis, pette gimin. gr. πετάννῡμι 'išskleisti, išplėsti', lo. pandere 'išskleisti, atidaryti'. Tolesnė raida gali būti tokia: 'plokščias', 'išsiskleisti' – 'mentė' – 'petys'.

Šaltinis:

Buck 1949, 236

Antraštė:

petỹs

Straipsnelis:

Gr. πετάννῡμι, -ύω 'ištempti, išdėlioti, ištiesti, atidaryti' sakoma apie rankas, audinį, duris ir t. t. [...]. Praes. su nosiniu πίτνημι iš *p˚t-n-eə₂- priklauso senam tipui, kurį randame žodžiuose σκίδνημι, κίρνημιsu balsiu e atitinkančiuose aor. σκεδάσαι, κεράσαιir t. t., pagal kurį vėl buvo pasidaryta πετάννῡμι, σκεδάννῡμι, perfektas πέπτᾰμαιturi antrinį trumpumą (Schwyzer, Gr. Gr. 1, 770, išn. 6) greta κέκρᾱμαι, tačiau taip pat plg. Beckes, Proto-Indo-European Laryngeals 188. Toks praes., išskyrus graikus, nėra paliudytas. Be graikų, giminiškos formos yra lo. pateō 'būti atodarytam, plačiam' su patulus ir galbūt pandō. Be to, skirtingų kalbų vardažodinės formos: iranėnų k. av. paθana- 'platus' baltų k. lie. petỹs ir pr. pette 'petys', germ. k. s. skand. fađmr 'sieksnis', o su priesaga l s. v. a. fedelgold. Ši šeima taip pat yra reprezentuojama keltų kalbose, plg. Pokorny 824. pat žr. πατάνη.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 891

Antraštė:

petỹs

Straipsnelis:

Arm. t’i (-oy) – gr. πτύον/ πτέον reiškiantys medinį (!) kastuvą, irklą, mentę. [...] Greičiausiai šie žodžiai kyla iš ide. šaknies *pet- su nuliniu vokalizmu. [...] Formalieji rodikliai – pilnasis laipsnis šaknies vokalizmo ir sufiksacija – skiria baltų žodžius [lie. petỹs, pr. pette 'petys'...] nuo arm.-gr. žodžių sutapimo, tad gr.-arm. [172] išlaiko ekskliuzyvines leksinės izoglosos statusą. Antra vertus, svarbu nurodyti, kad čia matyti vienoda semantinė ide. šaknies raida armėnų ir baltų kalbose: 1) arm. t’i 'kastuvas, mentė, irklas' – gr. πτέον 't. p.'; 2) arm. t’i 'kastuvas' – t’iak 'лопаmка' – *t’iakn > t’ekn – t’ikunk’ ''лопаmку, pečiai', 'nugara'; baltų pr. pettis 'лопаmа, лопаmка (anat.)', pette 'pečiai', lie. petỹs, pečiaĩ 'patys', 'pečiai' > 'viršutinė nugaros dalis iki menčių'.

Šaltinis:

Арутюнян 1988, 172–173

Antraštė:

petỹs

Straipsnelis:

pette E. 104 'petys': pettis, lie. petỹs, gr. πέταλος 'ausgebreitet' ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 18.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 278

Antraštė:

petỹs

Straipsnelis:

pr. E 106 pettis: [lie. petis] [EŽ yra grafema <e>, kuriai lietuviškuose atitikmenyse atliepia balsis /e/].

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 34

Antraštė:

petỹs

Straipsnelis:

Lie. petỹs, pl. pečiaĩ ir pr. pettis 'Schulterblatt', pette 'Schulter' Ch. Stangas lygina ne su s. sl. plešte, pl. plešti, s. le. plece, pl. plecy, bet su av. paθana- 'platus', gr. πετάννῡμι 'platinti'. Visgi bl. *petja- ir sl. *pletje- savo daryba visiškai atitinka. Toks sutapimas šiuo atveju yra labai svarbus, daug svarbesnis, negu nežymus šaknų neatitikimas. Santykis tarp bl. ir sl. kamienų lygus santykiui tarp gr. πετάννῡμι ir lie. plė̃sti, plẽčia, plė̃tė. Šis veiksmažodis buvo ir slavų prokalbėje, jo liekana yra šaknies forma žodyje *pletje-.

Šaltinis:

Отрембский 1968, 138

Antraštė:

petỹs

Straipsnelis:

Toch. B pittsau (arba pitsau, pissau, pisau, piso 'kuokelis, augalo pavadinimas' (Couvreur, Or. Grand. III (1966) 162 ir toliau, 185). Šis žodis susijęs su ide. *pet- 'plytėti, išskleisti', su gr. πετάννυμι ir t. t. 'išskleisti, atidaryti', πέταλον '(augalo) lapas; metalo plokštė', πέταλος 'erdvus ir lygus', lie. petỹs, av. paθana- 'platus' ir taip pat toch. B (per)pette 'našta'. Dėl reikšmės 'kuokelis' ypač reikia iškelti germ. žodžius: s. isl. fađmr 'apkabinimas, siūlas', s. v. a. fadam 'siūlas', bei keltų: s. kimrų etem 'instita', v. kimrų adaued (pl.) 'siūlai', kimrų edeu 'siūlas'. B žodyje pittsau reikia išskirti senąjį ide. *pet-i̯- (be abejo *pet-i̯o-; B pittsau yra m. g.): užrašymą tts vietoj ts randame gana dažnai; ss ar s vietoj t(t)s yra 'nerūpestingas' užrašymas. Tas pat yra ir su -o- žodyje piso vietoj -au (antriniu būdu pridėta priesaga prie pit(t)s- < *pät(t)s-, kurią taip pat turime B žodyje erkau 'kapinės' bei intsau 'medžio gabalas' ir t. t.). Žr. taip pat (tačiau labai atsargiai) A päts, B ptsa 'dirva, žemė' bei B petwe 'kieta žemė'.

Šaltinis:

Windekens 1976, 376

Antraštė:

petỹs

Straipsnelis:

Lie. paralelę turi pr. pette ‘petys’ [...], pettis ‘mentė, mentikaulis’ [...] - lie. petỹs ‘Schulter, Achsel’.

Šaltinis:

Euler 1983, 40