Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: piešti, kabarkš(t), žiedžius, apsiaustas, vėras, kaimynija, hadnastis, puilis, pajuokė, marškiniai, pautinga, murmuliuoti, grebestai, vilgyti, buksa, gakčioti, šlipsis, čyras, kvaja, kaugė, vieversys, brika(s), kojinė, blankus, ritmaistras, apušis, liepinti, gižti, nyderis, argi, skolėti, gryčia, kamunė, dėbti, greimas, žlugtis, skrandis, šlovė, baubas, lubiza, -nikti, voka.

Rezultatai

Antraštė:: piešti
Straipsnelis:: Satemizacija ir palataliniai gutuliariniai rutuliojosi atskirai baltų ir atskirai slavų kalbose, bendrabaltiškas [212] š kaip ide. k̑ refleksas yra nežinomas bendrajai slavų kalbai, nes pastarojoje kito k̑ > c > s. [...] Pastarojo laiko Schmalstieg'o pastangos nustatyti tiesioginę koreliaciją tarp š slavų žodyje pišetь 'jis rašo' (su s iš sj!) ir s lie. piešti [Schmalsieg W. Konf. baltistov, Rīga 1980. Tez. p. 86] turi būti atmestos kaip anachronistinės.
Šaltinis:: Trubačev 1985, 212–213

Antraštė:: piẽšti
Straipsnelis:: [Anot V. J. Abajevo, čia turime reikalo su 'skitų-europiečių' atitikmenimis:] Toch. A pik-, B pik- 'rašyti, piešti', lie. piẽšti 'rašyti, brėžti', s. sl. ПИСАТИ, oset. fyssyn, sogd. pyst 'parašytas'.
Šaltinis:: Иванов 1986 (1988), 58

Antraštė:: piẽšti
Straipsnelis:: Pr. peisāton (praet. laiko neveik. rūšies niekatrosios giminės nom. sg.) 6714 'parašyta': lie. piẽšti, s. sl. ПЬСАТИ (praes. ПИШѪ), s. pers. nipistanaiy 't. p.', lie. paĩšas 'suodinas, suodžių dėmė, Russfleck', s. sl. ПЬСТРЪ, gr. ποικίλος, s. v. a. fēh 'margas' ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 9.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 273

Antraštė:: piẽšti
Straipsnelis:: Oset. fyssyn : fyst / finsun : finst 'rašyti'. Bendras ide. žodis. Seniausioji reikšmė buvo 'daryti įbrėžimus, ženklus, papuošimus' [...]. Plg. persų hivištan- : nivīs- (= oset. nyffyssyn, arm. pis- 'rašyti', piṣ̌tak 'parašytas', sogdų *nipēs (np’ys-) 'rašyti', *nipēsāk (np’ys’k) 'rašantis', pyšt 'parašytas' (BSL XXIX [501] 105 ir toliau), av. paes- 'puošti' zaranyō-paesa-, zaranyō-pis- 'papuoštas auksu' (= oset. zœrin-fyst, s. persų pišta- 'papuoštas', niyapišam 'parašiau', nipiš-tanaiy 'parašyti', nipišta- 'parašytas', s. i. pinš- 'puošti', piśati 'jis puošia', s. sl. пьсати, r. писать, s. sl. пьстръ, r. пёстрый, lie. pë̃szti, paĩszinti, s. v. a. feh, gr. ποικίλος 'margas', lo. pingo 'piešiu; puošiu, išpuošiu', toch. pink-, paik- 'rašyti, piešti'.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ I, 501–502

Antraštė:: piẽšti
Straipsnelis:: Bl.-sl. šaknies forma *piš- baltų kalbose visiškai išnykusi, taip kad pilnasis b. kaitos laipsnis *peiš- ir iš jo padarytas -o- laipsnis *paiš- pasirodo vieninteliai lietuviškos paradigmos nariai. Plg. lie. piešiù, piešiaũ, piẽšti... (praes. kamieno *peiš- apibendrinimas iš seno paveldėtos priešpriešos – praes. *peiš- ir praet.-inf. *piš-, kuri s. sl. pišǫ : pьsati ir iki šiol – č. péši : psáti - išlaikya, - nenaudai). Čia priklauso iteratyvas paišaũ, paišiaũ, paišýti ‘Zeichen mit Kohle oder Ruβ machen’, kuris [317] yra dviprasmiškas, nes jis vienodai gerai kaip deverbalinis -o- laipsnio darinys iš *piš- (plg. braidýti iš brindù, bridau, bri̇̀sti ‘waten'’) arba iš *peiš- (piešiù → paišýti) [Taip, pvz., B. Kuryłowicz, 1968, Indogermanische Grammatik, Bd. II : Akzent, Ablaut, Heidelberg, Carl Winter, p. 297], kaip ir denominatyvinis darinys iš (paišaĩ m. pl., paĩšos f. pl. ‘suodžiai’ (plg. lie. paišýti reikšmę!) suvokiamas gali būti. Kadangi slavų k. pьs-a-ti, kuris laikytinas paradigmos piš-/pьs- vediniu, rodo seną darybos būdą, baltų kalboje atitinkamai lauktume *pis'-ā-ti (lie. *pišoti, eventualiai *pīš-ā-ti, lie. *pyšoti (su ilguoju b. kaitos l.), kaip baltų – slavų padėties tęsinio, ypač kadangi deverbatyviniai v., su senu nykst. b. kaitos l. vokalizmu (lie. kilóti(s) : kélti...) bent jau liet. kalboje produktyvūs yra [plg. Otrębski 1965, Gramatyka języka litewskiego, Bd. II, Nauka o budowie wyrazów, Warszava, PWN, p. 339 t., Kuryłowicz 1968, p. 322]. Kadangi taip nėra, o pr. vietoje lauktino *pisāi (*pisāton) turi peisāi (peisāton), kuris ne tik darybos būdu, bet ir semantiškai (‘rašyti’) nuo lie. paišýti skiriasi, yra pakankamai pagrindo ... šiuo atv. įžiūrėti skolinį iš s. lenkų [...]
Šaltinis:: Smoczyński 1989b

Antraštė:: piẽšti
Straipsnelis:: [aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kai lie. š, sl. s < *k̑: lie. piẽšti, prasl. *pisati ‘schreiben’ < ide. *peik̑-.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 2000, 23

Antraštė:: piẽšti
Straipsnelis:: [Aptariami skitų skoliniai slavų kalbose; pateikiami spėjami skoliniai (su t < skitų θ = s. persų θ = av., oset., sl. s, s. i. ś, lie. š < ide. *k') iš skitų į slavų kalbas, taip pat iš dalies į baltų ir germanų] Sl. *pętьno ‘Brandmal, Fleck’ < skitų *pinθ į s. persų *pi(n)θ- ‘schreiben’ < ide. *peik'-, plg. lie. piẽšti, sl. pьsati, pišǫ, gr. poikílos ‘bunt’, s. v. a. fēh.
Šaltinis:: Лома 2000, 344