Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pilis, raška, žiburys, urdėti, krasė, kuoduoti, strekinėti, svelus, girtis, tytaras, šalna, lenkė, ezerkšti, kūginys.

Antraštė:

pilìs

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių *p̣ žodžio pradžioje:] 10.5. alt. *p‘alga 'gyvenamoji vieta' (mandž. falga 'kaimas', turkm. āγyl 'gardas gyvuliams') ~ ural. *palγ'ʌ 'gyvenvietė' (suom. -palva gyvenviečių pavadinimuose, karel. palvi, vengr. falu) ~ drav. *paḷḷ- 'gyvenvietė' (tamil. paḷḷi, telug. palli) ~ ide. *pₑl- 'sutvirtintas kaimas' (s. i. pūr, gen. purás, gr. πτόλις, lie. pilìs Pok. 799).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 340

Antraštė:

pilìs

Straipsnelis:

Gr. πóλις fem. su dubletu πτóλις 'miestas, gyvenvietė' [...]. Žodis πóλις iš pradžių turėjo reikšti 'tvirtovė, citadelė' (plg. Th. II, 15) ir atitinka s. i. pūr f., acc. pūram, baltų kalbose lie. pilìs fem. Nepaisant Schwyzer, Gr. Gr. 1, 344. Tikslesnė Strunko, Gl. 47, 1969, 1 ir toliau, analizė, kuris atstato *pl̥əx-. Dubletas πτóλις yra, galbūt, paliudytas graikų mikėnų ir, žinoma, arkadų, kipriečių, kretiečių (substratas?), tesaliečių, plg. οἵ πτολíαρχοι su asimiliacija (Schwyzer, 613): pilnas paaiškinimas pateiktas Ruijgh, Élement achéen 75–78 [926]. Aišku, kad forma priklauso senajam žodyno sluoksniui, bet nėra tikėtina, kad fonema πτ- rodo, kaip kartais galvojama, substratinį skolinį. Tačiau nepaaiškinama. Žr. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 325; Ruijgh, l. c. ir Études § 28, išn. 35; pagaliau toliau πτ-.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 926–927

Antraštė:

pilìs

Straipsnelis:

Dar istoriniais laikais gr. pólis (πóλις) buvo vartojamas reikšme 'tvirtovė, citadelė'. Tukididas nurodė, kad iki šiol vietoj akrópolis atėniečiai sako pólis (II, 15). Tokią priešistorinę žodžio reikšmę rodo ir atitikmenys: vedų pūr 'citadelė' ir lie. pilìs 'Burg, tvirtovė'.

Šaltinis:

Benveniste 1969, 367

Antraštė:

pilìs

Reikšmė:

city, stronghold

Straipsnelis:

[Aptariama ide. akrostatinių i-kamienų priešistorė.] Ide. *pólh₁i-/*pélh₁i- ‘fullness; multitude’ (> gr. ἡ πόλις ‘city’, taip pat galbūt lie. pilìs ‘city, stronghold’) veikiausiai buvo denominatyvinis darinys iš *pl̥h₁ú-/*pl̥h₁éu̯- ‘full, much’ pagal kitų Calando sistemos šakninius darinius.

Šaltinis:

Rau 2009, 181

Antraštė:

pilìs

Straipsnelis:

Baltų ir slavų kalbose sunku rasti neginčijamų i ir u kamienų baritonų dėl Hirto dėsnio. Nepaisant to, du žodžiai gali, atrodo, yra reikšmingi: lie. pilìs (dial. a. p. 2) < *pĺ̥H-i- ir ántis < *H₂enH₂-ti- (žr. Illič-Svityč). Šių žodžių baritonezė ypač svarbi turint omenyje apibendrintą kirčio mobilumą baltų-slavų i ir u kamienuose.

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 51