Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pilnas, kelėnas, grambuoliauti, nuoseklus, lapija, vėl, abrozdas, skutulas, mentelis, vėdega, brizgas.

Antraštė:

pìlnas

Straipsnelis:

Sl. *plodъ kilęs iš ide. *pel- ‘lieti, tekėti, pripildyti’. Šio lizdo dariniuose plačiai paplitusios reikšmės ‘pilnas‘, ‘minia’ ir ‘daugybė’, pvz.: gr. πλέος, lo. plēnus ‘pilnas‘, sl. *pьlnъ, lie. pìlnas, go. fulls t.p., gr. πλῆθος ‘daugybė, liaudis’, lo. plēbēs ‘liaudis’, gr. πολύς ‘daugelis’, s. isl. fiǫl ‘minia’.

Šaltinis:

Варбот 1984, 180

Antraštė:

pìlnas

Straipsnelis:

Pr. pilnan (acc.) 45,27 ‘visas, visai’: lie. pìlnas, la. pil̃ns, č. plný, go. fulls, s. i. pūrṇa-h ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb II 63 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 279

Antraštė:

pìlnas

Straipsnelis:

Le. pełny, šiaurės dial. piołny; lie. pìlnas. (Bet ar labialinių palatalizacija suprastinà vienodai, neaišku).

Šaltinis:

Dickenmann 1965, 371

Antraštė:

pìlnas

Straipsnelis:

Galima konstatuoti, kad alb. pries. -ii̯ā (identiška su gr.-ια) vartojama mot. giminės abstrakta darybai. Pasakytina, kad šalia f. abstrakta visada regime adj., plg. alb. lir-i ‘laisvė’ : lirë ‘laisvas’ [ir kt. pvz.]. Vėliau minėtoji alb. pries. įsigali ir alb. -ës- dariniuose, plg. plotës-i ‘Fülle’ : ploti ‘voll’ [alb. -ës- < *-e/-oti̯ (plg. plotës-i) darinius Joklis - N. Jokl, SBAW - galbūt teisingai gretina su lie. pilnatìs ‘Fülle’ : pilnas ‘voll].

Šaltinis:

Cimochowski 1953, 190

Antraštė:

pìlnas

Straipsnelis:

Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiausią įrodymo galią čia turi grupė baltų kalbų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Vedų pūrṇáḥ lyginant su lie’ pìlnas iš pradžių 1 akcentinė paradigma, la. pil̃ns, s.-kr. pűn, pűnī, pűna, pűno.

Šaltinis:

Milewski 1966, 115

Antraštė:

pilnas

Straipsnelis:

Ide. kalbų žodžiai, žym. sąv. ‘pilnas’, daugiausia priklauso veldinių grupei, kuri atspindi ide. žodžius, reiškiančius ‘pripildyti’, ‘pilnas’. Lie. pilnas, la. pil̃ns, s. sl. plŭnŭ ir t.t., bendras slavų, gr. πλήρης, lo. plēnus, s. air. lān, go. fulls, bendras germ., s. i. pūrṇa-, av. pərəna-; arm. lī, alb. pl᾽̈, visi yra ide. *plē- ir t. t. vediniai, šaknis * plē- matoma v., reškiančiuose ‘pildyti’: gr. πίμπημι, lo. plēre, s. air. līnaim, s. i. pṛ-, pūr-, prā- t. t. Visi šie vediniai, išskyrus gr. formą, padaryti su priesaga -no-, ir dauguma jų padaryti iš silpnojolaipsnio kamieno ide. *pl̥̄-no-.

Šaltinis:

Buck 1949

Antraštė:

pi̇̀lnas

Straipsnelis:

Dėl vok. a-kamienių būdvardžių gramatinės kaitos, be kita ko, kalbėtina apie: [...] [161] 2. opozityvų kirčio nukėlimą, kai iš veiksm. paradigmos išskyrė veiksmažodinis būdvardis: [...] s. i. pūrṇá- ‘gefūlt, wel’, lo. plēnus (su ilguoju laipsniu plē-, kad būtų galima išvengti homonimijos su lo. plānus), s. air. lán, lie. pi̇̀lnas ‘t. p.’ < *pl̥h₁-no- : r. pólnij, s.-kr. pȕn, pȕna, pȕno, slov. pôłn < prasl.*pь̄́lnь < proide. *pĺ̥h₁-no-.

Šaltinis:

Schaffner 1996, 160

Antraštė:

pi̇̀lnas

Straipsnelis:

(...) šiai negalima pritarti, nes s. air. *lín ‘pilnas’ nei egzistavo, nei galėjo egzistuoti, kadangi ‘pilnas’ išreiškia lán, kuris yra dėsningai išsivystęs iš ide. *pl̥H₁-no-s (plg. ved. pūrṇa-, lie. pi̇̀, go. fulls ir kt.).

Šaltinis:

Campanile 1991, 110

Antraštė:

pìlnas

Straipsnelis:

[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie. pìlnas < ide. *plh₁nós (plg. s. i. pūrṇás).

Šaltinis:

Matasović 2005, 150

Antraštė:

pìlnas

Straipsnelis:

[Hirto dėsnio pavyzdžiai:] Lie. pìlnas (= s.-kr. pȕn) < *pl̥h₁-nó-).

Šaltinis:

Jasanoff 2008, 340

Antraštė:

pìlnas

Straipsnelis:

žr. pilnata

Šaltinis:

Patry 2005, 16

Antraštė:

pìlnas

Straipsnelis:

[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 32 protoslavų/protobaltų *pьlnъ/pilna-, br. pou̯ny, ukr. povnyj , r. polnyj, lie. pìlnas, la. pilns, pr. pilnan.

Šaltinis:

Novotná, Blažek 2007, 335

Antraštė:

pìlnas

Straipsnelis:

Greta pagal abliauto dėsningumus pirminiu laikytino *pl̥h₁-nó- (s. i. pūrná-, keltų *lāno-) ‘pilnas’ sl. kalbose yra *'pьlnъ (s.-kr. pȕn ir t. t.) ‘pilnas’, la. pil̃ns, lie. pìlnas, kurie kilę iš *pĺ̥h₁no-.

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 174