Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Sl. *plodъ kilęs iš ide. *pel- ‘lieti, tekėti, pripildyti’. Šio lizdo dariniuose plačiai paplitusios reikšmės ‘pilnas‘, ‘minia’ ir ‘daugybė’, pvz.: gr. πλέος, lo. plēnus ‘pilnas‘, sl. *pьlnъ, lie. pìlnas, go. fulls t.p., gr. πλῆθος ‘daugybė, liaudis’, lo. plēbēs ‘liaudis’, gr. πολύς ‘daugelis’, s. isl. fiǫl ‘minia’.
Šaltinis:
Варбот 1984, 180
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Pr. pilnan (acc.) 45,27 ‘visas, visai’: lie. pìlnas, la. pil̃ns, č. plný, go. fulls, s. i. pūrṇa-h ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb II 63 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 279
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Le. pełny, šiaurės dial. piołny; lie. pìlnas. (Bet ar labialinių palatalizacija suprastinà vienodai, neaišku).
Šaltinis:
Dickenmann 1965, 371
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Galima konstatuoti, kad alb. pries. -ii̯ā (identiška su gr.-ια) vartojama mot. giminės abstrakta darybai. Pasakytina, kad šalia f. abstrakta visada regime adj., plg. alb. lir-i ‘laisvė’ : lirë ‘laisvas’ [ir kt. pvz.]. Vėliau minėtoji alb. pries. įsigali ir alb. -ës- dariniuose, plg. plotës-i ‘Fülle’ : ploti ‘voll’ [alb. -ës- < *-e/-oti̯ (plg. plotës-i) darinius Joklis - N. Jokl, SBAW - galbūt teisingai gretina su lie. pilnatìs ‘Fülle’ : pilnas ‘voll].
Šaltinis:
Cimochowski 1953, 190
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiausią įrodymo galią čia turi grupė baltų kalbų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Vedų pūrṇáḥ lyginant su lie’ pìlnas iš pradžių 1 akcentinė paradigma, la. pil̃ns, s.-kr. pűn, pűnī, pűna, pűno.
Šaltinis:
Milewski 1966, 115
Antraštė:
pilnas
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, žym. sąv. ‘pilnas’, daugiausia priklauso veldinių grupei, kuri atspindi ide. žodžius, reiškiančius ‘pripildyti’, ‘pilnas’. Lie. pilnas, la. pil̃ns, s. sl. plŭnŭ ir t.t., bendras slavų, gr. πλήρης, lo. plēnus, s. air. lān, go. fulls, bendras germ., s. i. pūrṇa-, av. pərəna-; arm. lī, alb. pl᾽̈, visi yra ide. *plē- ir t. t. vediniai, šaknis * plē- matoma v., reškiančiuose ‘pildyti’: gr. πίμπημι, lo. plēre, s. air. līnaim, s. i. pṛ-, pūr-, prā- t. t. Visi šie vediniai, išskyrus gr. formą, padaryti su priesaga -no-, ir dauguma jų padaryti iš silpnojolaipsnio kamieno ide. *pl̥̄-no-.
Šaltinis:
Buck 1949
Antraštė:
pi̇̀lnas
Straipsnelis:
Dėl vok. a-kamienių būdvardžių gramatinės kaitos, be kita ko, kalbėtina apie: [...] [161] 2. opozityvų kirčio nukėlimą, kai iš veiksm. paradigmos išskyrė veiksmažodinis būdvardis: [...] s. i. pūrṇá- ‘gefūlt, wel’, lo. plēnus (su ilguoju laipsniu plē-, kad būtų galima išvengti homonimijos su lo. plānus), s. air. lán, lie. pi̇̀lnas ‘t. p.’ < *pl̥h₁-no- : r. pólnij, s.-kr. pȕn, pȕna, pȕno, slov. pôłn < prasl.*pь̄́lnь < proide. *pĺ̥h₁-no-.
Šaltinis:
Schaffner 1996, 160
Antraštė:
pi̇̀lnas
Straipsnelis:
(...) šiai negalima pritarti, nes s. air. *lín ‘pilnas’ nei egzistavo, nei galėjo egzistuoti, kadangi ‘pilnas’ išreiškia lán, kuris yra dėsningai išsivystęs iš ide. *pl̥H₁-no-s (plg. ved. pūrṇa-, lie. pi̇̀, go. fulls ir kt.).
Šaltinis:
Campanile 1991, 110
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie. pìlnas < ide. *plh₁nós (plg. s. i. pūrṇás).
Šaltinis:
Matasović 2005, 150
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
[Hirto dėsnio pavyzdžiai:] Lie. pìlnas (= s.-kr. pȕn) < *pl̥h₁-nó-).
Šaltinis:
Jasanoff 2008, 340
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
žr. pilnata
Šaltinis:
Patry 2005, 16
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 32 protoslavų/protobaltų *pьlnъ/pilna-, br. pou̯ny, ukr. povnyj , r. polnyj, lie. pìlnas, la. pilns, pr. pilnan.
Šaltinis:
Novotná, Blažek 2007, 335
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Greta pagal abliauto dėsningumus pirminiu laikytino *pl̥h₁-nó- (s. i. pūrná-, keltų *lāno-) ‘pilnas’ sl. kalbose yra *'pьlnъ (s.-kr. pȕn ir t. t.) ‘pilnas’, la. pil̃ns, lie. pìlnas, kurie kilę iš *pĺ̥h₁no-.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 174
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
žr. aštras
Šaltinis:
Ambrazas 2005, 5–6
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Pagal Hirto dėsnį (performuluotą Illič-Svityčiaus) baltų ir slavų kalbose kirtis buvęs atitrauktas į prieškirtinį balsį, jei iškart po šio ėjęs laringalas. Tokie žodžiai sutapo su sanskrito, graikų ir germanų kalbų baritonais. Pvz.: […] sl. pьlnъ (a. p. a), la. pil̃ns, lie. pìlnas (a. p. 1) vs. s. i. phūrṇá-.
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 20, 89
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Dalis indoeuropiečių prokalbės galūninio kirčiavimo žodžių perėjo į šakninį kirčiavimą baltų-slavų prokalbėje dėl Hirto dėsnio, pagal kurį kirtis buvęs atitrauktas į prieš jį einantį skiemenį, indoeuropiečių prokalbėje besibaigusį priebalsiniu laringalu, plg.: ide. *pl̥h₁nós : s. i. pūrṇná- : prabaltų-slavų *ˈpīˀlnas : lietuvių pìlnas a. p. 1 : latvių pil̃ns : praslavų *ˈpīlnu a. p. a : bendrosios slavų *pь̋lnъ a.p. a […]. Dar žr. dūmai
Šaltinis:
Olander 2009, 149–150

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas