Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
pilnas
.
Rezultatai
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Sl. *
plodъ
kilęs iš ide. *
pel-
‘lieti, tekėti, pripildyti’. Šio lizdo dariniuose plačiai paplitusios reikšmės ‘pilnas‘, ‘minia’ ir ‘daugybė’, pvz.: gr.
πλέος
, lo.
plēnus
‘pilnas‘, sl. *
pьlnъ
, lie.
pìlnas
, go.
fulls
t.p., gr.
πλῆθος
‘daugybė, liaudis’, lo.
plēbēs
‘liaudis’, gr.
πολύς
‘daugelis’, s. isl.
fiǫl
‘minia’.
Šaltinis:
Варбот 1984
, 180
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Pr.
pilnan
(acc.) 45,27 ‘visas, visai’: lie.
pìlnas
, la.
pil̃ns
, č.
plný
, go.
fulls
, s. i.
pūrṇa-h
ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb II 63 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 279
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Le.
pełny
, šiaurės dial.
piołny
; lie.
pìlnas
. (Bet ar labialinių palatalizacija suprastinà vienodai, neaišku).
Šaltinis:
Dickenmann 1965
, 371
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Galima konstatuoti, kad alb. pries.
-ii̯ā
(identiška su gr.
-ια
) vartojama mot. giminės abstrakta darybai. Pasakytina, kad šalia f. abstrakta visada regime adj., plg. alb.
lir-i
‘laisvė’ :
lirë
‘laisvas’ [ir kt. pvz.]. Vėliau minėtoji alb. pries. įsigali ir alb.
-ës-
dariniuose, plg.
plotës-i
‘Fülle’ :
ploti
‘voll’ [alb.
-ës-
< *
-e
/
-oti̯
(plg.
plotës-i
) darinius Joklis - N. Jokl, SBAW - galbūt teisingai gretina su lie.
pilnatìs
‘Fülle’ :
pilnas
‘voll].
Šaltinis:
Cimochowski 1953
, 190
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiausią įrodymo galią čia turi grupė baltų kalbų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Vedų
pūrṇáḥ
lyginant su lie’
pìlnas
iš pradžių 1 akcentinė paradigma, la.
pil̃ns
, s.-kr.
pűn
,
pűnī
,
pűna
,
pűno
.
Šaltinis:
Milewski 1966
, 115
Antraštė:
pilnas
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, žym. sąv. ‘pilnas’, daugiausia priklauso veldinių grupei, kuri atspindi ide. žodžius, reiškiančius ‘pripildyti’, ‘pilnas’. Lie.
pilnas
, la.
pil̃ns
, s. sl.
plŭnŭ
ir t.t., bendras slavų, gr.
πλήρης
, lo.
plēnus
, s. air.
lān
, go.
fulls
, bendras germ., s. i.
pūrṇa-
, av.
pərəna-
; arm.
lī
, alb.
pl᾽̈
, visi yra ide. *
plē-
ir t. t. vediniai, šaknis *
plē-
matoma v., reškiančiuose ‘pildyti’: gr.
πίμπημι
, lo.
plēre
, s. air.
līnaim
, s. i.
pṛ-
,
pūr-
,
prā-
t. t. Visi šie vediniai, išskyrus gr. formą, padaryti su priesaga
-no-
, ir dauguma jų padaryti iš silpnojolaipsnio kamieno ide. *
pl̥̄-no-
.
Šaltinis:
Buck 1949
Antraštė:
pi̇̀lnas
Straipsnelis:
Dėl vok.
a-
kamienių būdvardžių gramatinės kaitos, be kita ko, kalbėtina apie: [...] [161] 2. opozityvų kirčio nukėlimą, kai iš veiksm. paradigmos išskyrė veiksmažodinis būdvardis: [...] s. i.
pūrṇá-
‘gefūlt, wel’, lo.
plēnus
(su ilguoju laipsniu
plē-
, kad būtų galima išvengti homonimijos su lo.
plānus
), s. air.
lán
, lie.
pi̇̀lnas
‘t. p.’ < *
pl̥h₁-no-
: r.
pólnij
, s.-kr.
pȕn
,
pȕna
,
pȕno
, slov.
pôłn
< prasl.*
pь̄́lnь
< proide. *
pĺ̥h₁-no-
.
Šaltinis:
Schaffner 1996
, 160
Antraštė:
pi̇̀lnas
Straipsnelis:
(...) šiai negalima pritarti, nes s. air. *
lín
‘pilnas’ nei egzistavo, nei galėjo egzistuoti, kadangi ‘pilnas’ išreiškia
lán
, kuris yra dėsningai išsivystęs iš ide. *
pl̥H₁-no-s
(plg. ved.
pūrṇa-
, lie.
pi̇̀
, go.
fulls
ir kt.).
Šaltinis:
Campanile 1991
, 110
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie.
pìlnas
< ide. *
plh₁nós
(plg. s. i.
pūrṇás
).
Šaltinis:
Matasović 2005
, 150
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
[Hirto dėsnio pavyzdžiai:] Lie.
pìlnas
(= s.-kr.
pȕn
) < *
pl̥h₁-nó-
).
Šaltinis:
Jasanoff 2008
, 340
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
žr.
pilnata
Šaltinis:
Patry 2005
, 16
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 32 protoslavų/protobaltų *
pьlnъ
/
pilna-
, br.
pou̯ny
, ukr.
povnyj
, r.
polnyj
, lie.
pìlnas
, la.
pilns
, pr.
pilnan
.
Šaltinis:
Novotná, Blažek 2007
, 335
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Greta pagal abliauto dėsningumus pirminiu laikytino *
pl̥h₁-nó-
(s. i.
pūrná-
, keltų *
lāno-
) ‘pilnas’ sl. kalbose yra *
'pьlnъ (s.-kr.
pȕn
ir t. t.) ‘pilnas’, la.
pil̃ns
, lie.
pìlnas
, kurie kilę iš *
pĺ̥h₁no-
.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006
, 174
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
žr.
aštras
Šaltinis:
Ambrazas 2005
, 5–6
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Pagal Hirto dėsnį (performuluotą Illič-Svityčiaus) baltų ir slavų kalbose kirtis buvęs atitrauktas į prieškirtinį balsį, jei iškart po šio ėjęs laringalas. Tokie žodžiai sutapo su sanskrito, graikų ir germanų kalbų baritonais. Pvz.: […] sl.
pьlnъ
(a. p.
a
), la.
pil̃ns
, lie.
pìlnas
(a. p. 1) vs. s. i.
phūrṇá-
.
Šaltinis:
Lubotsky 1988
, 20, 89
Antraštė:
pìlnas
Straipsnelis:
Dalis indoeuropiečių prokalbės galūninio kirčiavimo žodžių perėjo į šakninį kirčiavimą baltų-slavų prokalbėje dėl Hirto dėsnio, pagal kurį kirtis buvęs atitrauktas į prieš jį einantį skiemenį, indoeuropiečių prokalbėje besibaigusį priebalsiniu laringalu, plg.: ide. *
pl̥h₁nós
: s. i.
pūrṇná-
: prabaltų-slavų *
ˈpīˀlnas
: lietuvių
pìlnas
a. p. 1 : latvių
pil̃ns
: praslavų *
ˈpīlnu
a. p.
a
: bendrosios slavų *
pь̋lnъ
a.p.
a
[…]. Dar žr. dūmai
Šaltinis:
Olander 2009
, 149–150
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas