Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: piršis, mulvyti, čebėti, dalbytis.

Antraštė:

pìršis

Straipsnelis:

Žodžiai, reiškiantys ‘priešakyje, priekyje (vorn)’ ir ‘krūtinė’, dažnai yra susiję. Bl.-sl. ‘krūtinė’ ir ‘arklio krūtinė’: lie. piršis, -ies, sl. pьr̥sь < ide. *perə s i, plg. pr. pirsdau ‘vor, gegen’, sl. *per d (r. perëd ir t. t.) ‘vorn; Vorderteil’ (Būga, RR II, 515). Tokia etimologija atrodo geresnė negu lyginimas su (u-kamienu) s. i. parśus, av. pərəsu- ‘Rippe’ (Fraenkel, Vasmer), plg. lie. añtìs ir het. ḫant- ‘Vorderseite’ (žr. antis).

Šaltinis:

Eckert 1970a, 38

Antraštė:

pìršis

Reikšmė:

Teil der Vorderbeine des Pferdes, der an die Brust anschließt

Straipsnelis:

Lie. pìršis, -ies ‘Teil der Vorderbeine des Pferdes, der an die Brust anschließt’ (taip pat variantas pìlšys, kurį E. Fraenkelis sieja su pìlti; paliudyti ir i̯o) bei ē kamieno variantai; vediniai pìršingas ‘mit breiter, schöner Brust (von Pferden)’, pìršininkai ‘Teil des Zugriemens, der über die Brust verläuft’) laikytinas ne giminišku su sl. *pьr̥si ‘Brust’, o skoliniu iš slavų kalbų. Argumentai: 1) turtinga skolinių iš šios šaknies sistema slavų, bet skurdi baltų kalbose; 2) plati semantinė struktūra slavų kalbose, siaura – baltų; 3) garsinių variantų buvimas lie. kalboje; 4) lie. pavadinimo marginalinė padėtis baltų kalbų krūtinės pavadinimų sistemoje; 5) lingvogeografijos duomenys; 6) lie. žodžio perėmimas iš kaimyninių sl. kalbų siauro termino pavidalu.

Šaltinis:

Eckert 1973, 60–64